ŠVČ. KRISTAUS KŪNAS IR KRAUJAS (DEVINTINĖS)

Jn 6, 51–58

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad sportas taptų taikos, susitikimo ir dialogo tarp kultūrų ir tautų priemone ir skatintų tokias vertybes, kaip pagarba, solidarumas bei asmeninis tobulėjimas. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

Jėzus pasakė žydų miniai:

51 „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus.
Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius.
Duona, kurią aš duosiu,
yra mano kūnas už pasaulio gyvybę.“
52 Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ 53 O Jėzus jiems kalbėjo:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno
ir negersite jo kraujo,
neturėsite savyje gyvybės!
54 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują,

tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu
paskutiniąją dieną.
55 Mano kūnas tikrai yra valgis,
ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.

56 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują,
tas pasilieka manyje, ir aš jame.
57 Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas
ir aš gyvenu per Tėvą,

taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane.
58 Štai duona, nužengusi iš dangaus!
Ji ne tokia,
kokią protėviai valgė ir mirė.

Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius.“

 

Mąstymas

Prašyti tikėjimo Jėzaus buvimu Eucharistijoje malonės

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris ateina pas mane susirūpinęs ir susijaudinęs. Jis nori man pasakyti apie stebuklą, kuris kasdien vyksta mano gyvenime. Kasdien Jis man dovanoja save Eucharistijoje, duoda man savo Kūną ir savo gyvenimą.

*

Karštai prašysiu Jėzaus, kad šioje meditacijoje padėtų man iš naujo patirti ir giliai išgyventi tiesą, jog Jis yra gyvas Eucharistijoje. 

*

Atsistosiu tarp Jėzaus žodžiams besipriešinančių žydų. Stebėsiu jų veidus, kuriuose matosi abejonės. Pasiklausysiu, ką jie kalba. Jie mėgina Jėzaus žodžius suprasti žmogiškai. 

*

Žydų laikysena duoda man suprasti, kokia didelė malonė yra tikėjimas. Daug žmonių nepriima Jėzaus šventoje Komunijoje, nes negali patikėti Jo buvimu Eucharistijoje. Ar pažįstu tokių žmonių? Atiduosiu  juos į Jėzaus rankas.

*

Žvelgsiu į Jėzų, kuris kalba man. Atkreipsiu dėmesį, su kokiu tvirtumu Jėzus sako man, kad jei noriu turėti savyje gyvybę (gyvenimą), turiu maitintis Jo Kūnu ir Krauju. Pastebėsiu, kaip Jėzus to nori, trokšta. Kokie jausmai gimsta manyje, kai girdžiu tuos žodžius? Ar jie mane įtikina?

*

Jėzus atskleidžia man ypatingą Eucharistijos slėpinį: kada priimu Jo Kūną ir geriu Jo Kraują, įvyksta meilingas susivienijimas. Jis yra manyje, o aš Jame. Aš tada gyvenu Jo gyvenimu. Tokia yra kiekvienos Komunijos paslaptis. Kaip dažnai apie tai susimąstau po Kristaus Kūno priėmimo? Kokią įtaką daro mano kasdienybei šventoji Komunija?  

*

Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi padėkosiu jam už kiekvieną šventąją Komuniją. Prašysiu pastovaus sąmoningumo, kad Jėzus yra mano sieloje, kada Jo Kūną priimu į savo širdį.

 

 

 

www.clicktopray.org