Kasdienapmastau.lt

IV GAVĖNIOS SAVAITĖ

Antradienis

Jn 5, 1–3. 5–16

Dienos paaukojimo malda

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

Melskimės, kad naujų technologijų naudojimas nepakeistų žmonių santykių, gerbtų žmogaus orumą ir padėtų įveikti šių laikų krizes.

Melskimės kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

Dienos Evangelija

¹ Kiek vėliau buvo žydų šventė, ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. ² Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, žydiškai vadinama Betzata, turinti penkias stogines. ³ Jose gulėdavo daugybė ligonių – aklų, raišų, išsekusių. ⁵ Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus. ⁶ Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: „Ar norėtum pasveikti?“ ⁷ Ligonis atsakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats nueinu, kitas įlipa greičiau už mane.“ ⁸ Tada Jėzus tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“ ⁹ Ir žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti. Toji diena buvo šabas. ¹⁰ Todėl žydai užsipuolė išgydytąjį: „Šiandien šabas, tau negalima nešti gulto.“ ¹¹ Jis paaiškino: „Tas, kuris mane pagydė, man liepė: ‘Imk savo gultą ir eik!’“ ¹² Jie klausinėjo: „O kas tasai žmogus, kuris tau liepė: ‘Imk ir eik’?“ ¹³ Išgydytasis nežinojo, kas jis, kadangi Jėzus buvo pasitraukęs dėl minios, susirinkusios toje vietoje.

¹⁴ Vėliau Jėzus jį sutiko šventykloje ir tarė: „Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nebenusidėk, kad neatsitiktų kas blogesnio!“ ¹⁵ Žmogus nuėjo ir pranešė žydams, kad jį išgydė Jėzus.

¹⁶ Žydai dėl to ir persekiojo Jėzų, kad jis taip darydavo šabo dieną.

Mąstymas

Prašyti Jėzaus galios patyrimo savo silpnume

Kartu su Jėzumi „įeisiu“ į Jeruzalę. Įsivaizduosiu, kaip gali atrodyti miestas švenčių metu. Spūstis, minios žmonių, einančių į šventyklą. Jėzus žino, kad šiame mieste bus pasmerktas mirti ir nukankintas. Kalbėsiuosi su Jėzumi apie Jo artėjančią mirtį.

Jėzus nuveda mane prie maudyklės, hebrajiškai vadinamos Betzata, kur guli daugybė ligonių. Jėzus visada būdavo kartu su kenčiančiais, todėl nori, kad ir aš būčiau kartu su jais. Įžvelgsiu tarp jų ir savo artimuosius bei pažįstamus.

Kalbėsiuosi su Jėzumi apie mano širdžiai artimus žmones ir prašysiu, kad numalšintų jų skausmus ir išgydytų. Kurį iš jų labiausiai norėčiau atiduoti Jėzui?

Atkreipsiu dėmesį, kaip tarp daugelio ligonių Jėzus pastebi vieną paralyžiuotąjį. Jėzus žino, kad jis kenčia jau trisdešimt aštuonerius metus ir yra vienišas. Klausysiuosi, su kokia meile Jis jo klausia: „Ar norėtum pasveikti“?

Jėzus taip pat pastebi ir mano ligas, kiekvieną mano gyvenimo „paralyžių“. Jis prisiartina prie manęs ir klausia: „Ar nori būti sveikas“? Ar tikiu, kad Jėzus gali mane išgydyti iš kiekvienos negalios? Netgi iš tokios, kuri paralyžiuoja mane jau daugelį metų? Ko norėčiau dabar Jo paprašyti?

Sustosiu mintimis ties išgydymo scena. Vienu akimirksniu išnyksta visa kančia, kuri slėgė vyriškį daugelį metų. Jėzus parodo savo žodžio galią. Apsvarstysiu, kad būtent tuos savo žodžius, kurie yra pilni Jo galios, Jėzus paliko man Biblijoje.

„Daugiau nuodėmių nebedaryk, kad neatsitiktų kas blogesnio“. Jėzus parodo man, kad didžiausios mano kančios šaltinis ir priežastis yra nuodėmė. Ką galiu pasakyti apie savo sąžinės peržvalgas ir išpažintis? Šiandien maldoje prašysiu Jėzaus:

„Neleisk man gyventi nuodėmėje!“