EILINIS LAIKAS · I SAVAITĖ

Pirmadienis

Mk 1, 14-20

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad malda su Dievo Žodžiu būtų gyvenimo maistas bei vilties šaltinis mūsų bendruomenėse ir padėtų mums kurti broliškesnę ir labiau misijinę Bažnyčią. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

 

   

Dienos Evangelija

 

14 Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti Gerąją Dievo Naujieną: 15 „Atėjo įvykdymo metas, Dievo Karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“

16 Eidamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė Simoną ir Simono brolį Andriejų, metančius tinklą į ežerą: buvo mat žvejai. 17 Jėzus tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais.“ 18 Ir tuojau, palikę tinklus, juodu nuėjo su juo.

19 Paėjėjęs truputį toliau, jis pamatė Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną, valtyje betaisančius tinklus. 20 Tuoj pat pasišaukė ir juos. Palikę savo tėvą Zebediejų su samdiniais valtyje, jie sekė paskui jį.

 

Mąstymas

Prašyti drąsos ir didžiadvasiškumo atsiliepiant į Jėzaus įkvėpimus

Jėzus grįžta į Galilėją, kur praleido trisdešimt savo gyvenimo metų. Jis skelbia, kad Dievo karalystė yra arti.  Jėzus ir Jo karalystė gyvena labai arti manęs – mano „kasdienybės Galilėjoje“. Kokie jausmai kyla manyje, kai mąstau apie tai?

*

Jėzus kasdien man atneša savo žodį. Jis kalba man mano paprastame gyvenime. Ar tikiu, kad Jėzus nesiliauja man kalbėjęs? Kas labiausiai trukdo man Jį išgirsti? Kas dažniausiai „išvaro“ Jėzų iš mano Galilėjos?

*

„Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“. Tik laisva nuo nuodėmės ir netvarkingų prisirišimų širdis geba gyventi Jo žodžiu. Ką galiu pasakyti Jėzui apie savo širdies būseną? 

*

Prisijungsiu prie Jėzaus, kuris eina Galilėjos ežero pakrante. Sustosiu su Juo prie Simono ir Andriejaus, po to prie Jokūbo ir Jono valties. Jie yra labai užsiėmę. Būtent tokiu momentu Jėzus pašaukia juos eiti paskui save.

*

Jėzus pajėgia padaryti taip, kad Jį pamilčiau, įkvepia mane savo žodžiu. Kiekvienas Jo įkvėpimas turi didžiulę galią, netgi gali pakeisti visą mano gyvenimą. Tuo pat metu Jis yra labai švelnus ir gerbia mano laisvę.

*

Ką galiu pasakyti apie savo vidinius įkvėpimus? Ar atkreipiu į juos dėmesį savo kasdienybėje? Ar kalbuosi apie juos su Jėzumi maldoje? Ar atskleidžiu juos savo  dvasios vadovui?

*

Išpažinsiu Jėzui, kas vyksta mano širdyje. Atiduosiu Jam tai, kas man labiausiai kelia nerimą ir nustelbia Jo įkvėpimus.

Pasimelsiu už savo nuodėmklausį ir dvasios vadovą.

 

 

www.clicktopray.org