Kasdienapmastau.lt

XXIX EILINIS SEKMADIENIS

Mt 22, 15-21

Dienos paaukojimo malda

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

Melskimės, kad pastoracija psichikos sveikatos srityje būtų integruota visoje Bažnyčioje ir padėtų įveikti psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizavimą bei diskriminaciją.

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

Dienos Evangelija

¹⁵ Fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip jį [Jėzų] sugauti kalboje. ¹⁶ Jie nusiuntė pas jį savo mokinių kartu su Erodo šalininkais paklausti: „Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesakalbis, mokai tikro Dievo kelio ir niekam nepataikauji, nes nežiūri žmonių poaukščių. ¹⁷ Tada pasakyk, kaip manai: valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?“ ¹⁸Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai? ¹⁹ Parodykite man mokesčių pinigą!“ Jie padavė jam denarą. ²⁰ Jis paklausė: „Kieno čia paveikslas ir įrašas?“ ²¹ Jie atsakė: „Ciesoriaus.“ Tuomet Jėzus tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus – ciesoriui, o kas Dievo – Dievui.“

Mąstymas

Prašyti gilaus tikėjimo, kad Tėvas rūpinasi manimi

Atsistosiu arti Jėzaus ir klausysiuosi Jo pokalbio su fariziejų mokiniais ir Erodo šalininkais. Jų saldūs žodžiai labai skiriasi nuo jų širdies tikslo. Pabandysiu įsisąmoninti vidinę dramą tų žmonių, kurie gyvena mele ir veidmainystėje.

Gyvenimas „su kauke“ yra didelių kančių šaltinis. Žmogus tada gyvena baimėje, nuolatinėje įtampoje. Baimė verčia jį „vaidinti“ ir apsimetinėti netgi prieš Dievą. Ar savo gyvenime neužsidedu „kaukės“? Ar savo pokalbiuose sugebu būti autentiškas ir nuoširdus? Ar „nesislepiu“ nuo Dievo?

„Suprasdamas jų klastą...“. Jėzus žino viską apie mane. Jis pažįsta net labiausiai paslėptas mano širdies kerteles, mintis ir troškimus. Ar galiu su Jėzumi kalbėtis apie viską, kas vyksta mano gyvenime? Ar esu jam atviras ir sąžiningas?

„Kam spendžiate man pinkles?...“. Jėzus nuplėšia fariziejų melagystės kaukes. Jis visada sako tiesą į akis, ne tam, kad pasmerktų, bet kad išlaisvintų iš neteisybės.

„Tai girdėdami, jie stebėjosi ir, palikę jį, nuėjo“. Kaip aš elgiuosi, kai išgirsti Dievo žodžiai atskleidžia mano subtilias melagystes? Ar ieškau tada laiko ilgesnei maldai? Ar nevengiu tylos ir susitikimo su Jėzumi?

Prisiartinsiu prie Jėzaus ir, žvelgdamas Jam į akis, su meile Jo prašysiu: „Ištirk ir pažink mano širdį ir pamatyk, ar esu gerame kelyje“. Mąstymo pabaigoje sukalbėsiu 139 psalmę.