Kasdienapmastau.lt

EILINIS LAIKAS · XXI SAVAITĖ

Penktadienis

Mt 25, 1–13

Dienos paaukojimo malda

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

Melskimės, kad didžiuosiuose miestuose, kuriems dažnai būdingas žmonių anonimiškumas ir vienatvė, sugebėtume rasti naujų Evangelijos skelbimo formų ir kūrybingų kelių bendruomenėms kurti.

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

Dienos Evangelija

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
¹ „Tada su Dangaus Karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio.
² Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. ³ Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. ⁴ Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. ⁵ Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. ⁶ Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ ⁷ Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. ⁸ Paikosios sakė protingosioms: ‘Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta’. ⁹ Protingosios atsakė: ‘Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite’. ¹⁰ Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. ¹¹ Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: ‘Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!’ ¹² O jis atsakė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!’ ¹³ Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos.“

Mąstymas

Prašyti širdies dosnumo ir išminties darant pasirinkimus

Įsisąmoninsiu, kad mano gyvenimas nesustabdomai skuba į amžinybę. Ten bus arba amžinas gyvenimas su Jėzumi, arba amžinas atmetimas. Tai patvirtina pasakojimas apie dešimt mergaičių.

Ar atsimenu, kad mano įsipareigojimai kasdienybėje, užimamos pareigos, pašaukimas, turi reliatyvią, laikiną vertę? Ar sugebu į savo gyvenimą pažvelgti iš amžinybės perspektyvos? Pabandysiu tai padaryti šią akimirką. Kokie jausmai gimsta manyje?

„Vidurnaktį pasigirdo balsai...“. Vidurnaktis yra mažiausios tikimybės metas. Kada visi išvarginti budėjimo užmigo, atėjo Viešpats. Mano paskutinio susitikimo su Viešpačiu laikas yra nežinomas. Jis bus mano mirties valandą arba laikų pabaigoje.

Neužtenka žinoti, kad Viešpats ateis. Pats žinojimas be rūpinimosi ir pastangų yra nenaudingas, kaip tas žibintas be alyvos. Ar mintis apie paskutinį susitikimą su Viešpačiu mobilizuoja mane rūpintis savo dvasiniu gyvenimu? Kuo pasireiškia mano rūpestis ir budėjimas?

Mano gyvenimas yra kaip žibintas. Degs jis tik tada, kai rūpinsiuosi savo dvasinio gyvenimo gilumu. Niekas man negali duoti ar paskolinti „alyvos“. Turiu asmeniškai dėl jos dirbti ir ja pasirūpinti. Įsisąmoninsiu, kad kai ateis Viešpats, mano dvasinis turtingumas ar tuštumas pasirodys ir bus matomas visiems. Tai yra tik laiko klausimas.

Atsisėsiu prie Jėzaus kojų ir prašysiu malonės visada būti pasiruošusiam susitikti su Juo. Paprašysiu Marijos, kad padėtų man pamilti Jėzų ir nuolat žadintų mane uoliam budėjimui laukiant Jo atėjimo.