EILINIS LAIKAS · VIII SAVAITĖ

Šeštadienis

Mk 11, 27–33

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad visi - nuo didžiųjų gamintojų iki smulkiųjų vartotojų - nešvaistytų maisto ir stengtųsi užtikrinti, kad kiekvienam būtų prieinamas kokybiškas maistas. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

 

Dienos Evangelija

 

27 [Jėzus ir mokiniai] vėl sugrįžta į Jeruzalę. Jėzui vaikščiojant po šventyklą, prie jo prieina aukštųjų kunigų, Rašto aiškintojų ir seniūnų ir klausia: 28 „Kokia galia tai darai? Kas tau davė galią tai daryti?“ 29 Jėzus jiems atsakė: „Ir aš noriu paklausti jus vieno dalyko, o jūs atsakykite man, tada ir aš jums pasakysiu, kokia galia tai darau. 30 Jono krikštas buvo iš dangaus ar iš žmonių? Atsakykite man!“ 31 Tie pradėjo tartis: „Jei pasakysime – iš dangaus, tai jis mus klaus: ‘Kodėl tada juo netikėjote?’ 32 Pasakytume – iš žmonių...“ Bet jie bijojo žmonių, nes visi buvo įsitikinę, kad Jonas tikrai buvo pranašas. 33 Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome“. Tada Jėzus tarė: „Tai nė aš nesakysiu, kokia galia tai darau.“

 

Mąstymas

Prašyti paprastumo ir natūralumo susitikimuose su Jėzumi

Šios dienos Evangelija kviečia įsigilinti į žodį, kuris kalba apie nuoširdumą ir tiesumą Jėzaus atžvilgiu. Pradėsiu karštu prašymu, kad Šventoji Dvasia suteiktų man atvirumo tiesos pažinime apie mano santykius su Jėzumi. 

*

Kunigai ir Rašto aiškintojai yra pasipiktinę Jėzaus, kuris išvarė prekiautojus iš šventovės, elgesiu. Jie neklausia, ką galėtu reikšti jiems tas ženklas, bet nukreipia žvilgsnį nuo savęs ir atakuoja Jėzų klausimais.

*

Jėzus paliko man Evangelijoje daug ženklų ir žodžių, kuriais nori mane vesti į apvalymą ir atsivertimą. Jis vartoja stiprius žodžius, kad išplėštų mane iš pasitenkinimo savimi ir įsivaizduojamo teisumo būsenos. Ar leidžiu Jėzui nepritarti mano blogiems poelgiams? Ar neužslopinu Jo žodžių? 

*

Jėzus pastebi, kad pašnekovai savo klausimais bando pabėgti nuo įvykio, kurio buvo liudininkai, esmės. Jis bando atvesti juos į teisingą kelią, todėl užduoda klausimą, kad padėtų jiems vienareikšmiškai pasisakyti už tiesą. 

*

Jėzus trokšta išugdyti manyje tiesos ir nuoseklumo Jo akivaizdoje laikyseną. Ar pasiduodu Jo auklėjimui? Ar neracionalizuoju iššūkių, kuriuos Jis man palieka savo Žodyje? 

*

Atkreipsiu dėmesį į Jėzaus pašnekovų elgesį. Jie neieško tiesos, bet nori tiktai savo tiesos patvirtinimo, grįsdami ją kitų nuomone. Jie yra įkalinti savo puikybėje, todėl prasilenkia su Jėzumi ir Jo Žodžiu. 

*

Jėzus radikaliai sako ‚ne‘ dviprasmiškumui ir apsimetinėjimui. Jis nesutinka su netikrais susitikimais, kuriuose išskirtinai susitelkiu ties savimi. Kartais Jis tyli, kad duotų man laiko savo laikysenos pakeitimui. Savo širdyje kartosiu maldą:

„Saugok mane, Jėzau, nuo melo ir pasipūtimo“.

 

 

www.clicktopray.org