Kasdienapmastau.lt

IV VELYKŲ SAVAITĖ

Ketvirtadienis

Jn 13, 16–20

Dienos paaukojimo malda

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

Melskimės už kunigus, išgyvenančius pašaukimo krizę, kad jie gautų reikiamą dvasinį palydėjimą, o bendruomenės supratingai palaikytų juos malda.

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

Dienos Evangelija

Numazgojęs mokiniams kojas, Jėzus kalbėjo:

¹⁶ „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
tarnas ne didesnis už savo šeimininką
ir pasiuntinys ne didesnis už savo siuntėją.

¹⁷ Jeigu tai suprantate būsite palaiminti, taip elgdamiesi.
¹⁸ Deja, tai sakau ne apie visus jus. Aš žinau, ką esu išsirinkęs, bet turi išsipildyti Rašto žodžiai: Tas, kuris valgė mano duoną, taikėsi mane sutrypti.

¹⁹ Sakau jums jau dabar, prieš įvykstant,
kad įvykus tikėtumėte, jog Aš Esu.
²⁰ Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
kas priima mano pasiuntinį,
tas priima mane,
o kas mane priima,

priima tą, kuris mane yra siuntęs.“

Mąstymas

Prašyti ištikimybės ir pastovumo gilinantis į Dievo žodį

Įeisiu į Paskutinės Vakarienės kambarį. Atsisėsiu kartu su Jėzumi ir mokiniais už stalo. Įsižiūrėsiu į susijaudinusį Jėzaus veidą, į Jo susirūpinusias ir mylinčias akis. Jo kiekvienas žodis skamba kaip testamentas. Sustosiu ties šiais žodžiais, kad kaip tikras Jėzaus mokinys galėčiau į juos įsigilinti.

„Tarnas ne didesnis už savo šeimininką...“. Tik tada, kai iš tikrųjų pripažinsiu Jėzų, kaip savo Viešpatį, nenorėsiu eiti pirma Jo, neprimesiu Jam savo planų, neužstosiu Jo savimi, nenorėsiu būti aukščiau už Jį. Ar jau padariau tokį pasirinkimą?

„Aš žinau, ką esu išsirinkęs...“. Jėzus mane pažįsta kiaurai. Jis tobulai žinojo kokį mane pašaukė. Pašaukė mane su mano talentais ir trūkumais, su mano dvasiniais turtais ir mano silpnybėmis. Jeigu pasiduosiu Jo vedimui, tai Jis mokys mane, kaip būti Jo mokiniu. Visiškai atsiduosiu Jo vedimui.

"AŠ ESU“. Šie žodžiai, kurie gali būti man paguoda didžiausių suspaudimų momentu, yra ne tik pažadas. Jo žodžiai įvykdo tai, ką sako. Įsileisiu juos giliai į savo širdį, stengsiuos jais pasisotinti, ieškodamas juose stiprybės ir ramybės.

„Kas priima mano pasiuntinį...“. Įsisąmoninsiu, kad Jėzus man kalba per mano artimuosius, su kuriais gyvenu kasdienybėje. Ar sugebu klausytis kitų? Kaip priimu jų žodžius, patarimus, įspėjimus?

„Kas mane priima...“. Kiekvienas Jėzaus žodis Evangelijoje ateina iš Tėvo. Prašysiu Jėzaus, kad padėtų man atrasti Tėvą per susitikimą su Jo žodžiu.

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris ateina pas mane ir kviečia, kad sekčiau Jį. Tvirtai įsikibsiu į Jo ranką ir karštai prašysiu:

„Vesk mane pas Tėvą ir išmokyk priimti Jį taip, kaip Tu Jį priimi“.