EILINIS LAIKAS · XII SAVAITĖ

Pirmadienis

Mt 7, 1–5

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad sportas taptų taikos, susitikimo ir dialogo tarp kultūrų ir tautų priemone ir skatintų tokias vertybes, kaip pagarba, solidarumas bei asmeninis tobulėjimas. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

 

   

Dienos Evangelija

 

Jėzus bylojo savo mokiniams:

1 „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. 2 Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta. 3 Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?! 4 Arba kaip gali sakyti broliui: ‘Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’, kai tavo akyje rąstas?! 5 Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš brolio akies.“

 

Mąstymas

Prašyti žmogiško gerumo susitikimuose su kitu žmogumi

Jėzus kviečia mane atkreipti dėmesį į žodžius, kuriuos tariu apie kitus, į pokalbius mano šeimoje, bendruomenėje, darbe. Mano žodžiai gali tapti kam nors stipri parama, atnešti paguodą. Bet jie gali taip pat žeisti ir skaudinti. Už kokius žodžius žmonės man dažniausiai dėkoja? Kokių savo žodžių šiandien gėdijuosi? 

*

„Neteiskite...“. Jėzus vienareikšmiškai sako man, kad vengčiau teisti kitus. Kai apsisprendžiu teisti, rizikuoju,  kad nežinodamas visko iki galo, kas vyksta kitame žmoguje, sužeisiu jį. 

*

„...Kad nebūtumėte teisiami“. Asmenys, sužeisti mano teisimo, žeis ir mane. Abipusis kaltinimas tampa uždaru sužeidimų ratu, iš kurio sunku ištrūkti. Ką apie šią tiesą sako mano gyvenimo patirtis? 

*

Prisiminsiu kaltinimus, dėl kurių labiausiai kentėjau. Kas mane gyvenime nuskriaudė skaudžiausiai? Su kuo buvo susieta skriauda? Ar atleidau savo skriaudėjams? Gal atsilyginau tuo pačiu? Pasakysiu apie savo žaizdas Jėzui. Atiduosiu jas Jėzui ir prašysiu Jo, kad išgydytų mano prisiminimus. 

*

Pastebėjimas ir akcentavimas kituose to, kas bloga, gresia apsirikimu. Kitų klaidos gali tapti man užuolaida, uždengiančia mano klaidas. Jėzus įspėja mane dėl melavimo pačiam sau. 

*

„Pirmiausiai išritink rąstą iš savo akies...“. Jėzus nori suteikti man gyvenimiškos išminties. Jeigu tiesoje žvelgsiu į save, mokėsiu taip pat tiesoje žvelgti ir į kitus. Atnaujinsiu savyje dažnos išpažinties troškimą ir kasdienės sąžinės peržvalgos praktiką.

*

Prašysiu Jėzaus, kad suteiktų man geras akis žvelgti į kitus.

Pavesiu Jam visus savo susitikimus su žmonėmis, pokalbius, ištartus žodžius.

 

 

www.clicktopray.org