XIV EILINIS SEKMADIENIS

Mt 11, 25–30

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad žmogaus gyvybė būtų gerbiama ir ginama kiekviename jos egzistencijos tarpsnyje, pripažįstant ją Dievo dovana.

  

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

25 Anuo metu Jėzus bylojo:

„Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams.
26 Taip, Tėve, nes tau taip patiko.
27 Viskas man yra mano Tėvo atiduota;
ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas,
nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus
ir kam Sūnus panorės apreikšti.

28 Ateikite pas mane visi,
kurie vargstate ir esate prislėgti:
aš jus atgaivinsiu!
29 Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies,
ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.
30 Mano jungas švelnus,
mano našta lengva.“

 

Mąstymas

Prašyti malonės giliai patirti tiesą, jog esu Jėzaus širdyje

Įsižiūrėsiu į Jėzų, kuris kalbasi su savo Tėvu. Įsivaizduosiu Jėzaus veidą, kontempliuojantį Tėvą. Atkreipsiu dėmesį, su kokiu nuoširdumu ir jautrumu Jėzus meldžiasi Tėvui.

*

Ką galiu pasakyti apie savo ryšį su Dievu Tėvu? Kokie yra mano santykiai su Juo? Ar yra juose spontaniškumo bei jautrumo? Išsirinksiu karštą maldos aktą, kuriuo šiandien kreipsiuosi į Tėvą. Užtenka vieno ar kelių žodžių: „Tėve“, „Šlovinu Tave, Tėve“, „Tėve, myliu Tave“...

*

Jėzus šlovina Tėvą už tai, kad Jis apreiškia dangaus paslaptis paprastiems žmonėms. Nudžiugsiu dėl to, kad Dievas Tėvas trokšta būti arti mano gyvenimo. Jis apreiškia savo meilę man paprastoje kasdienybėje, gėrisi ja. Išpažinsiu Tėvui savo meilę ir paprašysiu Jo, kad suteiktų man paprastą ir vaikišką širdį.

*

Klausysiuosi Jėzaus, kuris su jautrumu sako: „Ateikite pas mane visi...“. Kas šią akimirką labiausiai apsunkina mano gyvenimą ir prislegia mane kaip nepakeliama našta? Prisiartinsiu prie Jo ir paprašysiu, kad apglėbtų mane tokį, koks esu, ir sustiprintų.

*

Jėzus prašo manęs, kad paimčiau ant savo pečių Jo jungą ir, kaip Jis, neščiau jį su romumu ir nuolankumu. Pabandysiu atsiminti įvairius „jungus“ iš savo praeities, kuriuose buvo išbandomas mano romumas ir nuolankumas. Kokios tada buvo mano reakcijos? 

*

Jėzus ragina mane mokytis iš Jo romumo ir nuolankumo. Tam man gali padėti paprasta maldos praktika: būti Jėzaus artume ir kontempliuoti Jo romią ir nuolankią širdį. 

*

Pabaigos maldoje kreipsiuosi į Mariją. Karštai Jos prašysiu, kad padėtų man priglusti prie Jėzaus širdies. Kreipsiuosi į Ją:

„Marija, vesk mane į Jėzaus Širdį“. 

 

 

 

www.clicktopray.org