VELYKŲ LAIKAS

VELYKOS

Jn 20, 1–9

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už kunigus, išgyvenančius pašaukimo krizę, kad jie gautų reikiamą dvasinį palydėjimą, o bendruomenės supratingai palaikytų juos malda.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

1 Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. 2 Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo.“ 3 Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. 4 Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. 5 Pasilenkęs jis mato paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo. 6 Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules 7 ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. 8 Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo. 9 Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių.

 

Mąstymas

Prašyti, kad širdis būtų iki pat gelmių persmelkta džiaugsmo dėl susitikimo su Prisikėlusiuoju

Lydėsiu Mariją Magdaleną, kuri ankstyvą rytą eina prie Jėzaus kapo. Kalbėsiuosi su ja apie jos meilę Jėzui, apie tai, kaip ji stebėjo Jo  žiaurią kančią bei agoniją ant kryžiaus ir kaip dabar, po Jėzaus mirties, verkia ir ilgisi savo Viešpaties.

*

Kaip aš per praėjusią gavėnią ruošiausi Velykoms? Ką galiu pasakyti apie Jėzaus kančios išgyvenimą? Ar pripažįstu, kad priklausau Jėzui, ir kaip Marija Magdalena Jo ilgiuosi?

*

Įsižiūrėsiu į Magdalenos elgesį tuo momentu, kai pamato, kad kapas yra tuščias. Stebėsiu, kaip ji persigandusi bėga pas Petrą ir Joną. Išvysiu sumišimą jos veide, kai aiškina apaštalams, kas atsitiko prie kapo. 

*

Prisiminsiu situacijas iš savo gyvenimo, kuriose patyriau ypatingą beviltiškumą, kaip „bėgau“ pas artimiausius mano širdžiai asmenis, ieškojau patarimo bei skausmo nuraminimo. Padėkosiu Jėzui už žmones, kuriuos tada man pasiuntė, už dvasios vadovus, nuodėmklausius, draugus.

*

Grįšiu prie evangelinės scenos ir įsižiūrėsiu į bėgančius prie kapo Petrą ir Joną. Pažvelgsiu į jų susirūpinusius veidus ir akis, nukreiptas į kapą. Stebėsiu jų elgesį prie tuščio kapo.

*

Prisiminsiu akimirkas, kai ypatingai ilgėjausi Jėzaus ir ieškojau Jo buvimo ženklų. Kokios tai buvo situacijos? Papasakosiu apie jas Jėzui.

*

Kokie jausmai bunda manyje, kada galvoju apie savo susitikimą su Prisikėlusiuoju? 

*

Petras ir Jonas labai gyvai jautė širdyje karčius savo neištikimybės ir išdavystės prisiminimus. Prašysiu, kad Jėzus pažadintų manyje Jo ilgėjimąsi:

„Trokštu gyvenimo su Tavimi taip, kaip elnė trokšta šaltinio vandens!“.

 

 

 

www.clicktopray.org