Eilinis laikas. XXXIII savaitė

Šeštadienis

Lk 20, 27–40

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad su mintimis apie savižudybę kovojantys žmonės savo bendruomenėje rastų jiems reikalingą paramą, pagalbą bei meilę ir atsivertų gyvenimo grožiui. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

27 Pas jį [Jėzų] atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė: 28 „Mokytojau, Mozė yra mums parašęs: Jei kieno vedęs brolis numirtų bevaikis, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių. 29 Taigi yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis. 30 Ją vedė antrasis, 31 paskui trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir mirė, nepalikdami vaikų. 32 Galiausiai mirė ir ta moteris. 33 Kurio gi žmona ji bus, kai mirusieji prisikels? Juk ji yra buvusi visų septynių žmona!“

34 Jėzus jiems atsakė: „Šio pasaulio vaikai veda ir teka, 35 o kurie pasirodys verti dalyvauti aname pasaulyje ir mirusiųjų prisikėlime, tie neves ir netekės. 36 Nebegalės jie ir mirti, nes būdami prisikėlimo vaikai, bus tolygūs angelams ir bus Dievo vaikai. 37 O kad mirusieji prisikels, mini ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu. 38 Juk Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena.“

39 Tuomet kai kurie Rašto aiškintojai atsiliepė: „Mokytojau, tu gerai išaiškinai!“ 40 Ir daugiau niekas nebedrįso jo klausinėti.

 

Mąstymas

Prašyti tikėjimo ir gilaus džiaugsmo dėl to, kad esu pašauktas visą amžinybę gyventi su Dievu

Įsiklausysiu į sadukiejų ir Jėzaus pokalbį. Jie netiki prisikėlimu iš numirusiųjų. Susitikime su Jėzumi jie neieško tiesos, nori tik „atversti“ Jėzų ir įrodyti, kad Jis klysta. 

*

Ar manyje negyvena „sadukiejų“ dvasia, kuri abejoja amžinuoju gyvenimu? Ar neiškeičiu savo tikėjimo laikysenos į nuolatinių diskusijų su Dievu laikyseną? Ar sugebu Juo pasitikėti, kai girdžiu apreikštas tiesas, kurių iki galo nesuprantu?

*

Amžinojo gyvenimo džiaugsmo negalima išaiškinti remiantis tik žemiška patirtimi. Turiu remtis Jėzaus pažadais, o Jis sako man, kad amžinybės laimė ir džiaugsmas neįsivaizduojamai pralenkia žemiškąją laimę bei džiaugsmą. Ar tikiu Juo?

*

Mano laimės bei džiaugsmo esmė yra tai, kad aš esu Dievo vaikas. Kuo giliau patiriu, įsisąmoninu, kas aš esu Dievo akyse, tuo labiau  patiriu laimę. Amžinybėje patirsiu tos laimės pilnatvę.

*

Pabandysiu lėtai, giliai apsvarstęs, visa širdimi išpažinti Dievui: „Esu Tavo vaikas“, o paskui sau: „Esu Jo vaikas“. Kokius jausmus sukelia manyje toks išpažinimas? Ar tai yra man artima, ar svetima?

*

Mano amžinasis gyvenimas prasidėjo mano prasidėjimo momentu. Dievas yra gyvųjų, o ne mirusiųjų Dievas. Nuo manęs priklauso, ar aš būsiu Jam gyvas, ar kaip miręs. Prašysiu, kad Jis apsaugotų mane nuo viso to, kas veda į mirtį. 

*

Nuoširdžioje maldoje kreipsiuosi į Jėzų, kad žadintų manyje amžinojo gyvenimo su Dievu ilgesį. Savo maldoje šiandien sakysiu:

„Dieve, tik Tu esi didžiausio mano ilgesio pasotinimas“.        

 

 

www.clicktopray.org