Eilinis laikas. XXVIII savaitė

Antradienis

Lk 11, 37–41

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad pastoracija psichikos sveikatos srityje būtų integruota visoje Bažnyčioje ir padėtų įveikti psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizavimą bei diskriminaciją.

   

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

37 Jėzui tebekalbant, vienas fariziejus pasikvietė jį pietų. Įėjęs jis sėdosi už stalo. 38 Tai matydamas, fariziejus nusistebėjo, kad jis nenusimazgojo rankų prieš valgį. 39 O Viešpats kreipėsi į jį: „Kaip tik jūs, fariziejai, valote taurės ir dubens išorę, o viduj esate pilni gobšumo ir nelabumo. 40 Neišmanėliai! Argi išorės kūrėjas nėra sukūręs ir vidaus?! 41 Verčiau duokite žmonėms iš savo vidaus tarsi išmaldą, ir viskas jums bus nesutepta.“

 

Mąstymas

Prašyti vidinio teisumo ir laisvės nuo melo

Jėzus,  pakviestas pietų, įeina į fariziejaus namus ir sėdasi prie stalo. Jis gerai suvokia, kad apleido išorinį apsiplovimo ritualą, kurio ypatingai laikosi fariziejai.

*

Kontempliuosiu Jėzų, kuris viduje yra laisvas ir švarus, nebijo kaip bus įvertintas kitų. Jis yra laisvas nuo žmonių nuomonių ir nusistebėjimų, kuriuos išreiškia fariziejai.

*

Sąmoningas suvokimas savo vidinio švarumo ir visiško priklausomumo Jėzui daro mane laisvą nuo žmonių baimės ir aplinkinių nuomonių. Ką galiu pasakyti apie vidinį savo teisumo pajautimą?

*

Jėzus atvirai smerkia dvilypį fariziejų gyvenimą: rūpinimąsi išorės nepriekaištingumu ir akių užmerkimą prieš savąjį vidų, kuriame gimsta nuodėmės purvas.

*

Kokius jausmus žadina manyje griežti Jėzaus žodžiai? Ar mano sąžinė neprimena man fariziejiškos laikysenos? Ar savo gyvenime neužsidedu kaukių tam, kad paslėpčiau tikrąjį savo veidą?

*

Kūrėjas suformavo mano išorę, bet taip pat ir mano vidų. Mano nepakartojami išorinio grožio bruožai primena man apie nepakartojamus mano vidaus bruožus. Šlovinsiu Kūrėją už mano vidinio pasaulio dovaną: jausmus, troškimus, mintis, laisvę, meilę. 

*

Įsisąmoninsiu, kad Kūrėjas ir toliau nori formuoti mano vidų ir daryti jį vis gražesnį. Ar įsileidžiu Jį į savo širdies gelmes? Kreipsiuosi į Kūrėją atsidavimo malda:

„Į Tavo rankas atiduodu savo vidinį pasaulį“.

 

  

www.clicktopray.org