EILINIS LAIKAS · IX SAVAITĖ

Trečiadienis

Mk 12, 18–27

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad sportas taptų taikos, susitikimo ir dialogo tarp kultūrų ir tautų priemone ir skatintų tokias vertybes, kaip pagarba, solidarumas bei asmeninis tobulėjimas. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

18 Pas Jėzų ateina sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir klausia: 19 „Mokytojau, Mozė yra mums parašęs: Jei kieno brolis mirtų ir paliktų žmoną, o nepaliktų vaiko, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių. 20 Ir štai yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirdamas nepaliko vaikų. 21 Vedė ją antrasis, bet ir šis mirė bevaikis. Taip pat atsitiko ir su trečiuoju, 22 ir visi septyni nepaliko vaikų. Paskiausiai iš visų mirė moteris. 23 Numirėliams keliantis, kai ir jie prisikels, kurio iš jų žmona ji bus? Juk ji yra buvusi septynių žmona?“ 24 Jėzus jiems atsakė: „Argi ne todėl klystate, kad neišmanote nei Raštų, nei Dievo galybės?! 25 Kai prisikels iš numirusių, tai nei ves, nei tekės, bet bus kaip angelai danguje. 26 O kad mirusieji keliasi, – ar neskaitėte Mozės knygoje apie krūmą, – kaip Mozei Dievas yra pasakęs: Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas?! 27 Jis ne mirusiųjų, bet gyvųjų Dievas. Jūs labai klystate.“

Mąstymas

Prašyti gilaus suvokimo tiesos, kad Dievas trokšta man amžino gyvenimo

Įsivaizduosiu, kad dalyvauju Jėzaus pokalbyje su sadukiejais. Jie ateina pas Jį su savo amžina problema – netikėjimu mirusiųjų prisikėlimu. Jie netiki anapusiniu gyvenimu. 

*

Koks mano asmeninis santykis su tiesa apie mirusiųjų prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą? Ar tikiu ta tiesa? Kokią įtaką ji daro mano dabartiniam gyvenimui? Ar ji persmelkia mano kasdienybę? 

*

Sadukiejai tik apsimeta, kad jiems svarbi Jėzaus nuomonė. Jie remiasi Mozės Įstatymu ir išgalvotu pavyzdžiu, kad įrodytų Jėzui savo tiesą. 

*

Paklausiu savęs apie savo tikėjimą, pašaukimą ir gyvenimą pagal jį. Ar kalbuosi apie tai su Jėzumi? Ar ieškau Jame atsakymų? Ar leidžiu Jam priversti mane suabejoti savo tiesomis, įsitikinimais ir ar atsiduodu Jo žodžiui?

*

„Argi ne todėl klystate, kad neišmanote nei Raštų, nei Dievo galybės?“ Sustosiu ties šiuo Jėzaus klausimu. Jis parodo man, kad daugelis mano gyvenimo klaidų gali kilti iš nepakankamo įsigilinimo į Dievo Žodį ir netikėjimo, kad Dievui viskas yra įmanoma.

*

Ką galiu pasakyti apie savo artimą ryšį su Dievo Žodžiu? Ar ieškau Jame šviesos tam, kad atpažinčiau Dievo valią? Ar tame atpažinime naudojuosi dvasios vadovo pagalba? 

*

Jėzus primena man vieną iš svarbiausių tiesų, kurią paliko Biblijoje: Dievas yra gyvųjų, o ne mirusiųjų Dievas. Tabernakulis man yra „degantis krūmas“, kuriame galiu adoruoti gyvąjį Dievą. Susiplanuosiu Švenčiausiojo Sakramento aplankymo laiką. Adoruosiu Jį žodžiais:

„Tavyje yra gyvenimo šaltinis“.

 

 

www.clicktopray.org