Kasdienapmastau.lt

EILINIS LAIKAS · XI SAVAITĖ

Šeštadienis

Mt 6, 24–34

Dienos paaukojimo malda

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

Melskimės, kad sportas taptų taikos, susitikimo ir dialogo tarp kultūrų ir tautų priemone ir skatintų tokias vertybes, kaip pagarba, solidarumas bei asmeninis tobulėjimas.

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

Dienos Evangelija

Jėzus bylojo savo mokiniams:

²⁴ „Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai.“
²⁵ „Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį? ²⁶ Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? ²⁷ O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?! ²⁸ Ir kam gi taip rūpinatės drabužiu?! Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, ²⁹ bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų. ³⁰ Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? ³¹ Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ arba: ‘Ką gersime?’, arba: ‘Kuo vilkėsime?’ ³² Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. ³³ Jūs pirmiausia ieškokite Dievo Karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. ³⁴ Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo.“

Mąstymas

Prašyti, kad širdis būtų išlaisvinta iš perdėto rūpinimosi ir priglustų prie Tėvo

Jėzus kantriai katechizuoja minias. Įsimaišysiu į minią, kuri susirinkusi ant kalno, kad kartu su ja kaip vaikas atsiverčiau Mokytojo mokymui. Meditacijos pradžioje paprašysiu Jo, kad duotų man nuolankumo dovaną Jo Žodžio atžvilgiu.

Pirmaisiais katechezės žodžiais Jėzus nori apvalyti mano širdį nuo dviprasmiškų pasirinkimų, kurie galėtų mane atitraukti nuo Dievo Žodžio klausymosi. Padalinta širdis nėra pajėgi priimti Dievo Žodį.

Kaip refrenas grįžta Jėzaus raginimas: „Per daug nesirūpinkite“. Raktinis žodis čia yra „per daug“. Kalba eina apie perdėtą rūpinimąsi, kai elgiuosi taip, tarsi viskas priklausytų nuo manęs. Taip pat kalbama apie perdėtą nerimavimą dėl to, kas nėra svarbiausia. Jėzus pateikia pavyzdžius: „Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį?“ Ką galiu pasakyti apie savo santykį su materialiniais daiktais?

Turiu žvelgti į paukščius ir lelijas. Kūrinija primena man, kad viskas išėjo iš Dievo rankų ir lieka Jo rankose, todėl ji lieka laisva ir graži. Kai atsiduodu į Jo rankas, viduje pasilieku laisvas ir gražus.

Jėzus užtikrina man, kad Tėvas žino viską, ko man reikia. Ar pajėgiu atiduoti Jam visus savo rūpesčius su įsitikinimu, kad Jis jais pasirūpins? Ar tikiu, kad Jis niekad nepaleis manęs iš savo rankų? Pasakysiu Tėvui apie savo nuogąstavimus, kurie dabar yra mano širdyje.

Visa Jėzaus katechezė krypsta link šio raginimo: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės“. Ar atiduodu Dievui pirmenybę? Prisiminsiu reikalus, daiktus, asmenis prie kurių labiausiai linksta mano širdis. Kokią vietą tarp jų užima Dievas? Išsaugosiu širdyje Jėzaus žodį ir kartosiu jį sau per visą dieną:

„Per daug nesirūpink...“.