XXX EILINIS SEKMADIENIS

Lk 18, 9 –14

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad mes, skirtingų religinių tradicijų tikintieji, bendradarbiautume gindami ir užtikrindami taiką, teisingumą ir žmonių brolybę. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

 

Dienos Evangelija

 

9 Kai kuriems žmonėms, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą: 10 „Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas. 11 Fariziejus atsistojęs taip sau vienas meldėsi: ‘Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip šis va muitininkas. 12 Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju.’ 13 O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: ‘Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!’ 14 Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas.“

 

Mąstymas

Prašyti tikro nuolankumo ir išdidumo išgydymo

Jėzus trokšta paliesti širdis tų, kurie įsitikinę savo teisumu ir smerkia kitus. Šio pasakojimu Jis kviečia juos pakeisti savo laikyseną. Atidžiai stebėsiu pasakojimo herojus ir stengsiuosi atrasti savyje tas savybes, kurios pasireiškia jų elgesyje. 

*

Fariziejaus laikysena parodo tiktai tariamą dialogą su Dievu. Fariziejus kalbasi pats su savimi. Jis yra užsidaręs, nenori  klausyti, ieško tiktai pagyrimų savo elgesiui. Tai reiškia, kad fariziejus gyvena mele. Pasipūtimas neleidžia jam pažinti savo silpnybių. Kad liktų įsitikinęs savo „teisumu“, jis aukština pats save ir niekina kitus.

*

Muitininko laikysena. Jis turi gilų savo nuodėmingumo pajautimą ir nesistengia pasiteisinti prieš Dievą. Muitininkas neieško sau švelninančių aplinkybių. Priešingai, jis atpažįsta ir išpažįsta savo nuodėmingumą, atiduoda jį Dievui ir yra tiesoje su savimi. 

*

Stovėdamas priešais Jėzų, pažvelgsiu į save. Ar nėra manyje per didelio pasitikėjimo savimi ir melo sau apraiškų? Pažiūrėsiu į savo santykius su kitais, ypač  su artimaisiais. Ar neatrandu savyje poreikio pabrėžti savo „teisumą“, kitų niekinimo? Jeigu taip, įvardinsiu Jėzui savo trūkumus, vieną po kito.

*

Pripažinsiu Jėzui  savo trūkumus ir atiduosiu Jam savo silpnybes, dėl kurių man labiausiai gėda. Karštai prašysiu Jėzaus nuoširdaus nuolankumo ir paprastumo:

„Jėzau, pagydyk mane nuo pasipūtimo bei puikybės ir padaryk mano širdį paprastą ir nuolankią“.

  

  

clicktopray.net