II VELYKŲ SAVAITĖ 

Šeštadienis

Jn 6, 16–21

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už kunigus, išgyvenančius pašaukimo krizę, kad jie gautų reikiamą dvasinį palydėjimą, o bendruomenės supratingai palaikytų juos malda.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

  

Dienos Evangelija

 

16 Atėjus vakarui, mokiniai nusileido prie ežero, 17 sulipo į valtį ir plaukė kitapus ežero, į Kafarnaumą. Jau sutemo, o Jėzus vis dar nebuvo grįžęs pas juos. 18 Ežeras bangavo, nes pūtė smarkus vėjas. 19 Nusiyrę nuo kranto dvidešimt penkias–trisdešimt stadijų, jie pamato Jėzų, einantį ežero paviršiumi ir besiartinantį prie valties. Jie išsigando. 20 O jis sako: „Aš esu. Nebijokite!“ 21 Jie norėjo jį pasiimti į valtį, bet valtis netrukus priartėjo prie kranto, į kurį jie yrėsi.

 

Mąstymas

Prašyti stipraus tikėjimo, kad Jėzus yra galingas ir gali įveikti visus mano rūpesčius

Dievo Žodis, kurį šiandien pateikia Bažnyčia, man yra ypatingas Dvasios veikimo parodymas. Dvasia įkvepia Žodį, veda mane į artimą susitikimą su Jėzumi, kuris yra gyvenimo Viešpats. Prašysiu, kad būčiau klusnus Šventosios Dvasios įkvėpimams.

*

Kontempliuosiu sceną, kurią aprašo apaštalas Jonas. Artėja vakaras. Įsivaizduosiu, kad kartu su mokiniais einu ežero pakrante. Atsisėdu kartu su jais į valtį. Jėzaus nėra kartu su mumis. Sutemo. Plaukiame  audringu ežeru.

*

Ežeras yra mano gyvenimo ir pasaulio, kuriame aš gyvenu, simbolis. Sutemos primena man sunkius momentus: vienišumo jausmą, netikrumą ir baimę. Stiprus vėjas – tai problemos, su kuriomis grumiuosi. Kaip apibūdinčiau dabartinę savo gyvenimo situaciją? Pasakysiu apie tai Jėzui.

*

Kontempliuosiu Jėzų, kuris ateina ežero paviršiumi. Tuo Jėzus man parodo, kad Jis yra mano gyvenimo Viešpats. Jis yra didesnis už visas mano tamsybes, už visas mano problemas. Ar tikiu, kad niekas  mano gyvenimo istorijoje nelieka Jo nepastebėta?

*

Mokiniai neatpažįsta Jėzaus. Tamsa ir stiprus vėjas paralyžiuoja jų gebėjimą matyti, atpažinti Jėzų. Ką galiu pasakyti apie savo sugebėjimą pajusti, pamatyti Jėzaus buvimą kritinėse ir beviltiškose situacijose?

*

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris ateina ir įdėmiai pažvelgia į mane. Jis atsistoja šalia manęs ir sako: „Tai aš, nebijok“. Sustosiu ties tais žodžiais ir prašysiu, kad jie suteiktų man vidinę ramybę.

*

Jėzus yra mano gyvenimo Viešpats. Jis viršija mano suvokimą, todėl aš negaliu Juo disponuoti pagal savo poreikius ar įgeidžius. Tai Jis vairuoja mano gyvenimo valtį. Svarbu, kad aš leisčiau Jam tai daryti. Širdyje kartosiu maldą:

„Jėzau, patikiu Tau savo gyvenimo valtį, nes Tu esi mano VIEŠPATS“. 

 

 

www.clicktopray.org