Sausio 8d.

Mk 6, 34–44

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad malda su Dievo Žodžiu būtų gyvenimo maistas bei vilties šaltinis mūsų bendruomenėse ir padėtų mums kurti broliškesnę ir labiau misijinę Bažnyčią. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

  

34 Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos mokyti daugelio dalykų. 35 Dienai baigiantis, prisiartino prie jo mokiniai ir prašė: „Ši vietovė tuščia, ir jau vėlyvas metas. 36 Paleisk juos, kad, pasklidę po aplinkinius vienkiemius bei kaimus, jie nusipirktų valgyti.“ 37 Bet Jėzus tarė: „Tai jūs duokite jiems valgyti.“ Mokiniai tada klausia: „Gal mums eiti nupirkti duonos už du šimtus denarų ir duoti jiems valgyti?“ 38 Jis sako: „O kiek turite duonos? Eikite ir pažiūrėkite.“ Patikrinę jie atsako: „Penkis kepaliukus ir dvi žuvis.“ 39 Tuomet jis įsakė susodinti žmones būriais ant žalios vejos. 40 Ir tie susėdo būrys prie būrio, po šimtą ir po penkiasdešimt žmonių. 41 Jėzus paėmė penkis kepaliukus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, sukalbėjo palaiminimą, laužė duoną ir davė mokiniams, kad išdalytų žmonėms. Jis taip pat liepė visiems padalyti tas dvi žuvis. 42 Ir visi privalgė iki soties. 43 Jie dar pririnko dvylika pilnų pintinių duonos kąsnelių ir žuvies likučių. 44 O duonos valgytojų buvo penki tūkstančiai vyrų.

 

Mąstymas

Prašyti gilaus tikėjimo stebuklinga Jėzaus globa mano gyvenime

Įsivaizduosiu save minioje žmonių, kurie laukia Jėzaus. Jie trokšta Jį pamatyti, išgirsti, paliesti. Stebėsiu žmonių susijaudinimą, kai pamato ateinantį Mokytoją.

*

Vaizduotėje būdamas toje minioje, prie kurios artinasi Jėzus, atkreipsiu dėmesį į savo jausmus. Kokioje vietoje norėčiau stovėti? Su kokiomis žmonių reakcijomis labiausiai susitapatinu? Ką norėčiau pasakyti Jėzui?

*

Įdėmiai žvelgsiu į Jėzaus veidą. Pastebėsiu Jo meilės kupinas akis, iš kurių šviečia gailestingumas. Jėzus mato iki pat gelmių kiekvieno žmogaus vargą ir poreikius. Jis žvelgia ir į mane: mato mano širdį, mano dvasinius poreikius, trokšta juos patenkinti. Ko aš labiausiai trokštu iš Jėzaus?

*

Minia žmonių klausėsi Jėzaus iki vėlyvo vakaro. Jie yra pavargę ir išalkę. Įsiklausysiu į Jėzaus ir mokinių pokalbį. Atkreipsiu dėmesį į mokinių bejėgiškumą, kai išgirsta Jėzaus žodžius: „Tai jūs duokite jiems valgyti“. 

*

Prisiminsiu situacijas, kuriose jaučiausi bejėgis. Kas tada vyko? Kaip aš tada elgiausi? Kokia tada buvo mano malda? Kur šiandien labiausiai patiriu savo ribotumą? Pasakysiu apie tai Jėzui.

*

Mąstysiu apie Jėzų, kuris padaro duonos padauginimo stebuklą. Atkreipsiu dėmesį į kiekvieną to įvykio smulkmeną. Jėzus paprastais žodžiais ir veiksmais padaro žmogiškai neįmanomus dalykus.

*

Sugrįšiu su Jėzumi į savo gyvenimo įvykius, kuriuose patyriau ypatingą Jo artumą. Šiandien dažnai kartosiu žodžius:

„Jėzau, dėkoju Tau už Tavo buvimą mano gyvenime“.

 

 

www.clicktopray.org