Eilinis laikas. XXVII savaitė

Penktadienis

Lk 11, 15–26

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad pastoracija psichikos sveikatos srityje būtų integruota visoje Bažnyčioje ir padėtų įveikti psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizavimą bei diskriminaciją.

   

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

15 [Jėzui išvarius demoną] kai kurie žmonės sakė: „Jis išvaro demonus demonų valdovo Belzebulo galia.“ 16 Kiti, mėgindami jį, reikalavo ženklo iš dangaus. 17 Žinodamas, ką jie mano, Jėzus jiems tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus sunaikinta, ir namai grius ant namų. 18 Jeigu ir šėtonas pasidalijęs, tai kaip išsilaikys jo karalystė?! Jūs sakote mane išvejant demonus Belzebulo galia. 19 Jeigu jau aš išvarau juos Belzebulo galia, tai kieno galia išvaro jūsų sekėjai? Todėl jie bus jūsų teisėjai. 20 Bet jei aš išveju demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo Karalystė.

21 Kai apsiginklavęs galiūnas sergi savo sodybą, tada ir jo turtas apsaugotas. 22 Bet jei užpuls stipresnis ir jį nugalės, tai atims jo ginklus, kuriais tas pasitikėjo, ir išdalys grobį. 23 Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto.“

24 „Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio. Neradusi ji sako sau: ‘Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau’. 25 Sugrįžusi randa juos iššluotus ir išpuoštus. 26 Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma.“

 

Mąstymas

Prašyti širdies jautrumo dovanos ir visiško atsidavimo Jėzui malonės

Paprašysiu Jėzaus, kad leistų man pajusti Jo širdies jausmus. Jėzus girdi žodžius, kurie Jam suteikia skausmą. Vieni Jį vadina Belzebubo bendradarbiu, sakydami, kad Jėzus naudojasi jo galia, kiti reikalauja iš Jo ženklo.

*

Šią situaciją perkelsiu į savo kasdienybę. Prisiminsiu situacijas, pokalbius, laikysenas, juokus, kai buvo žeminamas, pajuokiamas Jėzus. Įsisąmoninsiu, kaip labai visa tai Jį žeidžia. Ar aš neprisidedu prie tokių patyčių? Už ką norėčiau ypatingai Jo atsiprašyti?

*

Jėzaus kaltintojų laikysena silpnina jų dvasią. Savo neramybę, sumaištį, pyktį jie perkelia ant Jo. Jie netiki, kad Jėzuje gali surasti sau ramybę. Susikoncentravę į save jie nemato, kad pas juos atėjo Dievo karalystė.

*

Susikaupęs klausysiuosi savo vidaus. Kokios nuotaikos manyje vyrauja? Kokią įtaką tai turi mano santykiams su Jėzumi ir kitais žmonėmis? Ko daugiau pastebiu savyje: gėrio ar blogio?

*

Jėzus nori, kad būčiau jautrus savo širdies judesiams. Piktasis sukiojasi aplink ir žiūri, kaip atimti man ramybę, tyrumą ir gerumą. Kokia mano silpnybė dažniausiai būna vartai, pro kuriuos į mane patenka blogis? Atnaujinsiu ištikimybę Jėzui, kad neiššvaistyčiau gėrio, kuris yra manyje.

*

Perdėtas pasitikėjimas savimi ir jautrumo trūkumas gali būti pirmieji žingsniai, naikinantys atsivertimo vaisius. Piktasis nori septynis kartus stipriau atkeršyti atsivertusiajam. Bet Jėzus yra aukščiau už piktąsias dvasias.

*

Kokia mano dabartinė dvasinė būsena? Ar mano dvasinis gyvenimas auga, ar menkėja? Kokių apsisprendimų reikalauja dabar mano atsivertimas ir dvasinis augimas? Kartosiu atsidavimo Jėzui aktą:

„Jėzau, pasirenku Tave savo gyvenimo Viešpačiu ir Karaliumi“.

 

 

www.clicktopray.org