Gruodžio 27 d.

Šv. Jonas, apaštalas, evangelistas

Jn 20, 1–8

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad krikščionys, gyvenantys karų ar konfliktų zonose, ypač Artimuosiuose Rytuose, taptų taikos, susitaikymo ir vilties sėklomis. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

 

Dienos Evangelija

 

1 Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. 2 Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome,kur jį padėjo.“ 3 Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. 4 Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį.

5 Pasilenkęs jis mato paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo. 6 Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules 7 ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. 8 Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo.

 

Mąstymas

Prašyti gilios susitikimo su gyvu Jėzumi patirties

Meditacijos pradžioje įsisąmoninsiu, kad nesugebu iki galo įsijausti į Magdalenos ir Jono skausmą po Viešpaties mirties. Aš apie tą įvykį mąstau, žinodamas tiesą apie prisikėlimą. Jiems laikas nuo Didžiojo Penktadienio iki Velykų buvo tikras košmaras. 

*

Kad giliau galėčiau su jais išgyventi ta dramatišką momentą, galiu prisiminti savo asmenines dvasinės dykumos patirtis, kuriose visiškai  nejausdamas dvasinės paguodos gyvenau su nevilties jausmu užsidaręs savyje.

*

Sustosiu ties tuo momentu, kai Magdalena pastebi, kad kapas yra tuščias. Pastebėsiu, kaip apimta nevilties ji bėga pas Petrą ir Joną, ieškodama pagalbos.

*

Pagalvosiu apie visus pasimetusius, kurie ieško Jėzaus ir dar nepatyrė Jo prisikėlimo. Ar mano aplinkoje yra tokių žmonių? Kas jie tokie? Karštoje maldoje atiduosiu juos Jėzui. 

*

Stebėsiu Petrą ir Joną. Žvelgsiu į jų veidus, kai iš Magdalenos išgirsta, kad Viešpaties nėra kape. Iš pradžių jie eina, o paskui jau bėga prie kapo.

*

Atsiminsiu savo gyvenimo situacijas, kada jaučiau didelį troškimą Jėzaus, kai po dvasinės dykumos laiko norėjau iš naujo sutikti Jį gyvą. Papasakosiu Jėzui apie savo išgyvenimus.

*

Įsivaizduosiu momentą, kai apaštalai atbėgo prie kapo ir pamatė, kad jis yra tuščias. Matysiu, kaip gimsta juose tikėjimo kibirkštėlė, kad Jėzus gyvas. Gyvenimas jiems įgauna naują prasmę. 

*

Padėkosiu Jėzui už kiekvieną, net mažiausią paguodos malonę, už kiekvieną tikėjimo kibirkštėlę, per kurią iš naujo manyje pažadina troškimą gyventi dėl Jo.

  

  

clicktopray.org