EILINIS LAIKAS · V SAVAITĖ

Penktadienis

Mk 7, 31–37

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad nepagydomomis ligomis sergantys vaikai ir jų šeimos galėtų gauti reikiamą medicininę pagalbą bei paramą ir niekada neprarastų stiprybės ir vilties. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

 

   

Dienos Evangelija

 

31 Palikęs Tyro sritis, Jėzus per Sidoną atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį. 32 Ten atveda jam kurčią nebylį ir prašo uždėti ant jo ranką. 33 Jis pasivėdėjo jį nuošaliau nuo minios, įleido savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį, 34 pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efatá!“, tai yra: „Atsiverk!“ 35 Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia. 36 Jėzus jiems liepė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau jis jiems draudė, tuo jie plačiau jį skelbė. 37 Žmonės be galo stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba.“

 

Mąstymas

Prašyti žaizdų, kurios atima iš manęs gyvenimą, išgydymo malonės

Stebėsiu žmones, kurie atveda pas Jėzų kurčią nebylį. Pastebėsiu, kaip jie prašo dėl to ligonio, nori, kad Jėzus ant jo uždėtų rankas. Stebėsiuosi jų tikėjimu ir rūpestingumu.

*

Ir aš galiu atnešti pas Jėzų mano širdžiai brangius žmones. Kaip dažnai tai darau? Kurį labiausiai norėčiau Jam atiduoti, pavesti? Ko norėčiau jam paprašyti? Ar tikiu, kad Jėzus viską gali?

*

Atsistosiu arti Jėzaus, kad matyčiau, kaip Jis gydo ligonį. Atkreipsiu dėmesį į kiekvieną Jėzaus gestą. Pirmiausia Jėzus pasiveda jį nuošaliau. Paskui paliečia nesveikas kūno vietas, pažvelgia į dangų, tada taria jam: „Atsiverk“. Pastebėsiu išgydytojo džiaugsmą.

*

Įsivaizduosiu, kad tas sergantis žmogus esu aš. Jėzus pasiima mane nuošaliau ir su dėmesiu žvelgia į mane. Jis nori atverti, parodyti labiausiai sergančias mano sielos vietas. Ar aš leidžiu Jėzui tai daryti? Ką galiu pasakyti apie savo atvirumą Atgailos sakramento metu ar kalbantis su dvasios vadovu?

*

Kas labiausiai užveria mane Jėzaus žodžiams? Kas neleidžia man atvirai su Juo kalbėtis? Dėl kokių priežasčių aš užsidarau nuo Jo? Paprašysiu, kad Jėzus išgydytų manyje visus baimės šaltinius, vidinius užsiblokavimus.

*

Su dėkingumu prisiminsiu tas situacijas, kuriose pastebėjau, kaip Jėzus mane gydo. Prisiminsiu tuos asmenis, kurie tada mane atvedė pas Jėzų. Pasimelsiu už juos.

*

Nuoširdžioje maldoje prašysiu Jėzaus, kad savo gyvenimo kelyje sutikčiau gerų išpažinčių klausytojų ir dvasios vadovų, kurie padėtų man atsiverti gilesniam dvasiniam gyvenimui.

Pavesiu Jėzui savo šeimą, bendruomenę, kad mums nepritrūktų šventų ir išmintingų dvasios vadovų. 

 

 

www.clicktopray.org