II ADVENTO SAVAITĖ

Penktadienis

Mt 11, 16 –19

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad krikščionys, gyvenantys karų ar konfliktų zonose, ypač Artimuosiuose Rytuose, taptų taikos, susitaikymo ir vilties sėklomis. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

 

   

Dienos Evangelija

 

Jėzus kalbėjo minioms:

16 „Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams:
17 ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs nerypavote...’

18 Buvo atėjęs Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie kalbėjo: ‘Jis demono apsėstas’. 19 Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis’. Ir vis dėlto išmintis pasiteisina savo darbais.“

 

Mąstymas

Prašyti išmintingos širdies, pajėgiančios atpažinti ir priimti Jėzaus valią

Jėzus ateina pas mane su Advento žodžiu, kuris provokuoja mane užduoti sau klausimą apie savo laikyseną Jo valios atžvilgiu. Savo meditaciją pradėsiu stipriai prašydamas atpažinimo, „su kuo galėčiau palyginti... save“.

*

Jėzus perspėja mane dėl „prekyvietės vaikų“ laikysenos. Jie nori, kad Dievas „šoktų“ taip, kaip jie Jam „groja“, ir „rypuotų“ taip, kaip jie  „gieda raudas“.  Vaikai yra susikoncentravę į save ir niekada nėra patenkinti.

*

Giliau pažvelgsiu į savo jausmus ir mintis, kurie kyla manyje Dievo akivaizdoje.  Ką galiu pasakyti apie savo lūkesčius Dievo atžvilgiu, ko tikiuosi iš Dievo? Ar „prekyvietės vaikų“ įvaizdyje neatrandu savo atvaizdo? 

*

Jėzus atkreipia dėmesį, kad tada, kai elgiuosi kaip šūkaujantys  prekyvietėje vaikai, nesu pajėgus atpažinti Jo artumo ir malonės, su kuria Jis ateina. Mano nepagrįsti priekaištai gali tapti kliūtimi susitikimui su Jėzumi, kuris kasdieną yra taip arti.

*

Įsisąmoninsiu, kad Dievas taip pat ir šiandien siunčia man „Jonus Krikštytojus“, kurie moko peržengti save, pasišvęsti, atsiduoti Dievo valiai. Kaip juos priimu? Ar leidžiu, kad jie svarstytų mano nuodėmingus poelgius ir būtų man reiklūs?

*

Adventas mokina mane atpažinti Žmogaus Sūnų – „muitininkų ir nusidėjėlių bičiulį“. Savo moralinio vargingumo pripažinimas gali tapti  mano nuoširdaus ryšio su Jėzumi pradžia. 

*

Karštoje adventinėje maldoje uoliai prašysiu:

„Jėzau, suteik man išmintingą širdį, laisvą nuo priekaištų ir atvirą Tavo reikliai meilei!“. 

 

 

www.clicktopray.org