Rugpjūčio 10 d.

Šv. Laurynas, diakonas, kankinys

Jn 12, 24-26

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad didžiuosiuose miestuose, kuriems dažnai būdingas žmonių anonimiškumas ir vienatvė, sugebėtume rasti naujų Evangelijos skelbimo formų ir kūrybingų kelių bendruomenėms kurti.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

Jėzus tarė savo mokiniams:

24 „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių. 25 Kas myli savo gyvybę, ją pražudys, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui. 26 Kas nori man tarnauti, tegul seka paskui mane: kur aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnaus, tą pagerbs mano Tėvas.“

 

Mąstymas

Prašyti drąsos išdalinti save kitiems savęs išsižadėjimo kaina

Įsivaizduosiu save mokinių tarpe. Atsistosiu arti Jėzaus. Jis trokšta pasakyti man kai ką svarbaus apie mano gyvenimo giliausią prasmę. 

*

Jėzus palygina mano gyvenimą su grūdu. Tas pats grūdas gali duoti gausų derlių ir gali likti vienas. Viskas priklauso nuo to, ar jis apmirs. Apmirimas yra mano meilė kitiems, gyvenimas dėl kitų. To nebuvimas padaro mane vienišą, „sudžiovina“ mano gyvenimą egoizmo kiaute. 

*

Prisiminsiu situacijas, kuriose kitų paprašytas arba savo noru degiau dėl kitų, aukojau jiems savo laiką, materialines gėrybes. Koks tada buvo mano gyvenimas? Kokia tada buvo mano dvasinė būsena?

*

Jėzus sako man, kad mano meilė savo gyvenimui pasireikš tuo, kad nebijosiu jo prarasti. Dar daugiau: išlaikysiu jį amžinai jeigu šiandien jo „neapkęsiu“, kas semitų kalbose reiškia: išsižadėsiu savo gyvenimo ir jį paaukosiu dėl kitų. 

*

Jėzus ragina mane, kad nebijočiau eiti prieš savo egoistinių nusiteikimų srovę. Tik meilė yra amžina, todėl tik meilės pripildytas gyvenimas tampa amžinas. 

*

Prašysiu Jėzaus, kad padėtų man pažvelgti į dabartinį mano gyvenimą. Paklausiu savęs: kiek jame yra rūpinimosi savimi, o kiek kitais? Ko yra daugiau jame: praradimo savęs dėl kitų, ar kaupimo dėl savęs? Ką man yra sunkiausia prarasti?

*

Paklausiu apie savo meilę Jėzui. Ar galiu pasakyti, kad Jam esu kaip tarnas: kur yra Jis, ten ir aš? Pakviesiu šventąjį Lauryną į savo širdies maldą, kurią kartosiu per dieną:

„Tėve, padėk man numirti sau dėl Jėzaus ir kitų žmonių“. 

 

www.clicktopray.org