Eilinis laikas. XXX savaitė

Šeštadienis

Lk 14, 1. 7–11

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad pastoracija psichikos sveikatos srityje būtų integruota visoje Bažnyčioje ir padėtų įveikti psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizavimą bei diskriminaciją.

   

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

1 Kartą šabo dieną Jėzus atėjo į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti, o jie atidžiai stebėjo jį.

7 Matydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, jis pasakė jiems palyginimą: 8 „Kai tave pakvies į vestuves, nesisėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave 9 ir atėjęs tas, kuris tave ir jį kvietė, netartų tau: ‘Užleisk jam vietą!’ Tuomet tu sugėdintas turėtum sėstis į paskutinę vietą. 10 Kai būsi pakviestas, verčiau eik ir sėskis paskutinėje vietoje, tai atėjęs šeimininkas tau pasakys: ‘Bičiuli, pasislink aukščiau!’ Tada tau bus garbė prieš visus svečius. 11 Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas.“

 

Mąstymas

Prašyti vidinio tikrumo, jog esu vertingas Dievo akyse, malonės

Pirmieji šiandieninės Evangelijos žodžiai parodo man sunkią situaciją: Jėzus yra sekamas namuose, į kuriuos Jis yra pakviestas vaišėms, nors šeimininkai apsimeta esantys artimi ir draugiški Jėzui. 

*

Paklausiu savęs apie savo santykį su Jėzumi. Pažvelgsiu į tą santykį giliau. Ar esu jame nuoširdus? Ar mano išorinė laikysena kyla iš širdies laikysenos? Paprašysiu Jėzaus, kad apsaugotų mane nuo apsimetinėjimo. 

*

Apsimestinis santykis su Jėzumi gali demoralizuoti gyvenimą. Be gilaus ryšio su Juo galiu tapti išpuikęs, susitelkęs ties savimi, ieškantis pirmųjų vietų. 

*

Jėzus mokina mane nuolankumo, pamilimo tiesos, kuri sako, kad Jis pirmasis mane pamilo, pirmas apie mane galvoja, pirmas teikia man Dievo vaiko vertumą. Užimti paskutinę vietą – reiškia nepralenkti Dievo, pripažinti, kad viskas, ką turiu, kyla iš Jo. 

*

Uzurpavimas sau teisės į pirmumą baigsis pažeminimu, atskleidimu tiesos, kad pats negaliu užsipelnyti savo vertumo. Kartais reikia atsidurti paskutinėje vietoje, kad išgyvenčiau tiesą, jog viską turiu iš Dievo. 

*

Jėzus kasdien taria man su meile: „Bičiuli, pasislink aukščiau“. Jis be perstojo mane pakelia, išgydo mano pažemintą savivertę. Jeigu duosiu pirmenybę Jo Žodžiui, patirsiu gilų vertumo pojūtį.

*

Savęs aukštinimas yra vidinio nepasitikėjimo savimi ženklas. Tai slepiamas menkavertiškumo jausmas. Kartosiu savo širdyje maldą:

„Jėzau, parodyk man mano tikrąją vertę“.

 

 

www.clicktopray.org