Sausio 10d. arba ketvirtadienis po Kristaus Apsireiškimo

Lk 4, 14–22a

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad malda su Dievo Žodžiu būtų gyvenimo maistas bei vilties šaltinis mūsų bendruomenėse ir padėtų mums kurti broliškesnę ir labiau misijinę Bažnyčią. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

 

   

Dienos Evangelija

 

14 Dvasios galybe Jėzus sugrįžo į Galilėją, ir visame krašte pasklido apie jį garsas. 15 Jis pradėjo mokyti jų sinagogose, visų gerbiamas.

16 Jėzus parėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Šabo dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti. 17 Jam padavė pranašo Izaijo knygą. Atvyniojęs knygą, jis rado vietą, kur parašyta:

18 Viešpaties Dvasia ant manęs,
nes jis patepė mane,
kad neščiau Gerąją Naujieną vargdieniams.

Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo;
siuntė vaduoti prislėgtųjų
19 ir skelbti Viešpaties malonės metų.

20 Užvėręs knygą, Jėzus grąžino ją patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį. 21 Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai.“ 22a Visi jam pritarė ir stebėjosi maloningais žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų.

 

Mąstymas

Prašyti dvasinės įžvalgos išgyvenant Jėzaus buvimą kartu

Kontempliuosiu Jėzų, kuris po mokymo Galilėjos sinagogoje ateina į gimtąjį Nazaretą. Jis sugrįžta pas žmones, su kuriais gyveno trisdešimt metų. Jie girdėjo apie Jo gausius stebuklus, o dabar klausosi Jo sinagogoje. Jėzus žino, kad sunkiausia būti pranašu savųjų tarpe.

*

Mintimis persikelsiu į savo šeimą ir bendruomenę. Prisiminsiu asmenis, su kuriais kartu augome. Kokie dvasiniai ryšiai mus jungia šiandien? Kokia yra bendra mūsų tikėjimo patirtis? Ar meldžiuosi už juos?

*

Sugrįšiu prie Jėzaus, kalbančio žmonėms sinagogoje, kontempliacijos. Prisijungsiu prie susirinkusios ten minios. Klausysiuosi Jėzaus, kuris skaito eilutes iš Izaijo pranašystės. Ilgiau sustosiu ties kiekvienu pranašystės sakiniu. 

*

Įsivaizduosiu, kad Jėzus šiandien skaito tuos žodžius mano parapijos bažnyčioje. Jis žvelgia į mane. Savo Žodžiu Jėzus nori įsiskverbti į mano kasdienybės ir širdies slapčiausius užkampius.

*

Jis ateina į mano skurdą. Koks yra didžiausias dabartinis mano nepriteklius? Jis ateina į mano nelaisves. Kas yra mano „kalėjimas“? Jis ateina į mano aklumą. Kas yra mano didžiausia tamsa? Jis ateina į mano suspaudimus. Kas labiausiai spaudžia man širdį? Jėzus atneša man savo malonę. Kokios malonės ilgiuosi?

*

Stebėsiu susirinkusiųjų sinagogoje nuostabą. Tai parodo jų vidinę dvasios būseną. Kartu su Jėzumi jie buvo daug metų, o dabar turi mokintis Jame matyti ir pripažinti daugiau negu tik „pažįstamą“ žmogų.

*

Mano dažnas buvimas su Jėzumi gali vesti mane į gilų ryšį, bet taip pat gali gundyti pasiduoti rutinai ir paviršutiniškam susitikimui su Juo.

*

Pakviesiu Jėzų į savo Nazaretą – į namus, šeimą, bendruomenę, į savo užsiėmimų vietas ir į savo maldą.       

  

  

clicktopray.net