Eilinis laikas. XXXIV savaitė

Ketvirtadienis

Lk 21, 20–28

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad su mintimis apie savižudybę kovojantys žmonės savo bendruomenėje rastų jiems reikalingą paramą, pagalbą bei meilę ir atsivertų gyvenimo grožiui. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

Jėzus sakė savo mokiniams:

20 „Kai matysite Jeruzalę supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas. 21 Tuomet kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas mieste – teišeina iš jo, kas apylinkėse – tenegrįžta. 22 Tai bus bausmės dienos, kad išsipildytų Raštai. 23 Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! Baisi nelemtis užklups kraštą ir rūstybė šią tautą. 24 Žmonės kris nuo kalavijo ašmenų ir bus išvaryti nelaisvėn į įvairius kraštus, o Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagonių laikai.“

25 „Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo. 26 Žmonės džius iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos. 27 Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. 28 Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti.“

 

Mąstymas

Prašyti gilaus pasitikėjimo Jėzumi pavojuje ir bejėgiškume

Įsiklausysiu į Jėzų, kuris mane ruošia ateisiantiems laikams. Jis nori man suteikti išminties ir dvasinių jėgų tam, kad išmokčiau remtos į Jį gyvenimo nepastovume. 

*

Galingos Jeruzalės – kiekvieno žydo pasididžiavimo –  sugriovimo ir sutrypimo įvaizdis primena man, kad šalia Dievo viskas yra nesvarbu ir laikina. Atiduosiu Jam savo „brangiausius turtus“ ir sakysiu: „Neturiu jokių turtų, išskyrus Tave“. 

*

Jėzus perspėja, kad kai kas neįvyks, kol „baigsis pagonių laikai“. Turiu apsišarvuoti viltimi. Kentėjimai, bandymai nėra paskutiniai pranašai mano gyvenime. Ką galiu pasakyti apie savo vilties išbandymą kasdieniuose sunkumuose?

*

Pakviesiu Jėzų į visas sugriautas ir sutryptas mano gyvenimo vietas. Papasakosiu Jam apie savo skausmą bei dvejones. Atiduosiu juos Jam.

*

Įsiklausysiu į jaudinančius Jėzaus žodžius apie pavojų ir žmonių bejėgiškumą, jų džiūvimą iš baimės. Ar dabartiniu laiku savo gyvenime nepatiriu panašių pergyvenimų? Kokios yra mano didžiausios „audros“, neramumai, mano didžiausios baimės?

*

Ilgėliau stabtelsiu prie „Žmogaus Sūnaus, ateinančio debesyse“ įvaizdžio. Išgirsiu Jėzaus žodžius: „Drąsos, pakelk galvą, kadangi artinasi tavo išvadavimas“. Jau dabar patikėsiu save Jam, Jo atėjimo dienai. 

*

Artinasi liturginių metų pabaiga. Atiduosiu Jėzui kiekvieną besibaigiančių metų akimirką, kurioje patyriau Jo atėjimą: maldoje, sakramentuose, liturgijoje, Žodyje. Šiandien kartosiu:

„Garbė Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai…“.

 

 

www.clicktopray.org