VII VELYKŲ SAVAITĖ 

Šeštadienis

Jn 21, 20–25

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad visi - nuo didžiųjų gamintojų iki smulkiųjų vartotojų - nešvaistytų maisto ir stengtųsi užtikrinti, kad kiekvienam būtų prieinamas kokybiškas maistas. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

  

20 Petras atsisukęs pamatė iš paskos einantį mokinį, kurį Jėzus mylėjo, kuris per vakarienę buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės ir klausė: „Viešpatie, kas tave išduos?“ 21 Pamatęs jį, Petras tarė Jėzui: „Viešpatie, o kas šitam bus?“ 22 Jėzus atsakė: „Jei aš noriu, kad jis pasiliktų, kolei ateisiu, kas gi tau? Tu sek paskui mane!“ 23 Ir taip pasklido gandas tarp brolių, jog tasai mokinys nemirsiąs. Bet Jėzus juk nesakė: „Jis nemirs“, tik: „Jei noriu, kad jis pasiliktų, kolei ateisiu, kas gi tau?“

24 Tai ir yra mokinys, kuris liudija apie tuos dalykus ir juos aprašė, ir mes žinome, kad jo liudijimas tikras. 25 Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu kiekvieną atskirai aprašytume, manau, visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurias reikėtų parašyti.

 

Mąstymas

Prašyti sau ir savo artimiesiems gilaus ryšio su Jėzumi

Įsivaizduosiu mylimąjį Jėzaus mokinį, kuris Vakarienės metu buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės. Kontempliuosiu mokinio, kuris pasilieka artimame ryšyje su Jėzumi, paveikslą.

*

Jeigu turėčiau pavaizduoti savo santykį su Jėzumi, kaip jį išreikščiau? Ar atrasčiau save mokinyje, besiilsinčiame prie Jėzaus krūtinės? Ką galiu pasakyti apie savo artimumą Jėzui? 

*

Įsivaizduosiu Petrą, kuris klausia Jėzaus apie mane, apie mano ateitį: „Viešpatie, o kas bus su šituo?“ Ar užduodu sau tokį klausimą? Ar klausiu Jėzaus apie savo ateitį? 

*

Jėzus kviečia mane, kad nespėliočiau ir nesibaiminčiau dėl artimųjų likimo, bet pavesčiau juos Jam. Patikėsiu Jėzui visus artimus mano širdžiai žmones, dėl kurių ateities bijau. Atiduosiu jų likimą į Jėzaus rankas. 

*

„Tu sek paskui mane“. Jėzus atkreipia mano dėmesį, kad giliau įsijausčiau į savo gyvenimo kelią. Svarbiausia yra turėti ryšį su Juo. Ar galiu pasakyti, kad visada sekiau Juo? Ko turėčiau atsisakyti, kad neprarasčiau ryšio su Jėzumi? 

*

Mylimasis Jėzaus mokinys paliko man savo liudijimą Evangelijoje. Jo ryšio su Jėzumi dėka ir aš galiu pažinti Mokytoją, įsiklausyti į Jo Žodį. Ištikimo Jėzaus liudytojo liudijimas gali pakeisti kitų žmonių gyvenimą amžiams. 

*

Iš naujo pakviesiu Jėzų į savo gyvenimą. Prašysiu artimo ryšio su Juo dovanos, kad tie, kurie gyvena šalia manęs, galėtų pasimokyti iš mano santykio su Jėzumi.

Melsiuosi:

„Jėzau, padaryk mane savo mylimuoju mokiniu“.

 

 

www.clicktopray.org