IV GAVĖNIOS SAVAITĖ

Šeštadienis

Jn 7, 40–53

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad tautos siektų veiksmingo nusiginklavimo, ypač branduolinio, ir kad pasaulio lyderiai pasirinktų ne smurto, o dialogo ir diplomatijos kelią.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija 

 

40 Išgirdę tuos [Jėzaus] žodžius, kai kurie žmonės sakė: „Jis iš tiesų pranašas!“ 41 Kiti tvirtino: „Jis Mesijas!“ Dar kiti prieštaravo: „Nejaugi Mesijas būtų iš Galilėjos? 42 Argi Raštas nesako, jog Mesijas ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, kur yra buvęs Dovydas?“ 43 Taigi minioje kilo nesutarimas dėl jo asmens. 44 Buvo tokių, kurie norėjo jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos.

45 Taigi sargyba sugrįžo tuščiomis pas aukštuosius kunigus bei fariziejus, o tie klausė: „Kodėl neatvedėte?“ 46 Sargybiniai atsiliepė: „Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs!“ 47 Fariziejai atsakė: „Gal jau ir jūs leidotės suvedžiojami? 48 Ar tiki jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų? 49 Nebent tos prakeiktos padugnės, neišmanančios Įstatymo.“ 50 Tuomet prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris pirmiau buvo aplankęs Jėzų: 51 „Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“ 52 Tada jie atsiliepė: „Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk, ir pamatysi, kad joks pranašas nebuvo kilęs iš Galilėjos.“ 53 Ir taip jie išsivaikščiojo kas sau.

 

Mąstymas

Prašyti nuolankios, atviros Dievo Žodžiui ir žmonių pagalbai širdies

Šiandienis Žodis patraukia mane į gilų susitelkimą ties Jėzumi. Pirmos eilutės parodo besikeičiančius santykius ir įtampas žmonių bendravime su Jėzumi. Tarp klausančiųjų įsivyrauja pasidalijimas. Įsiklausysiu į minios triukšmą.

*

Ar savo santykiuose su Jėzumi neišgyvenu tam tikro pasidalijimo? Pabandysiu įvardinti tikru vardu tai, kas mane skiria ir kas priartina prie Jo.

*

„Kai kurie norėjo Jį suimti“. Žmonės pasiduoda pagundai manipuliuoti Jėzumi ir diktuoti Jam savo sąlygas. Ar nenubrėžiu Jėzui veikimo ribų savo gyvenime? Ar nebandau Jo „suimti“ savo reikalams? Dėmesingai peržvelgsiu visas savo laikysenas.

*

Įsiklausysiu į sargybinių, kunigų bei fariziejų pokalbį. Vieni iš jų yra nustebinti Jėzaus žodžių, kiti pasipūtę ir „hermetiškai“ užsidarę. Jie yra prisirišę prie savo asmeninio Dievo ir pasaulio supratimo. Taip pasireiškia jų vidinė agresija. 

*

Kuriose iš šių laikysenų matau save? Ką galiu pasakyti apie savo atvirumą, kai klausau Dievo Žodžio? Ar yra manyje kas nors, kas mane nuo jo uždaro? Prašysiu Jėzaus, kad padėtų man pamatyti savo širdį.

*

Nikodemo įspėjimas draugams neduoda rezultatų. Jis perspėja juos dėl neteisingumo. Kas yra mano „Nikodemas“? Ar sugebu jo klausyti? Dievas, siųsdamas man įspėjimus per kitus žmones, nori mane apsaugoti nuo gyvenimo klaidų. 

*

„Jie išsivaikščiojo kas sau“. Aš taip pat netrukus sugrįšiu prie savo kasdienių reikalų. Ar po šios meditacijos jaučiuosi labiau atviras Jėzui? Paprašysiu Jo:

„Atverk mano širdį ir prisiartink prie manęs“. 

 

 

www.clicktopray.org