VII VELYKŲ SAVAITĖ 

Pirmadienis

Jn 16, 29–33

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad visi - nuo didžiųjų gamintojų iki smulkiųjų vartotojų - nešvaistytų maisto ir stengtųsi užtikrinti, kad kiekvienam būtų prieinamas kokybiškas maistas. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

  

29 [Jėzaus] mokiniai tarė: „Štai dabar tu aiškiai kalbi ir nebesakai jokių palyginimų. 30 Mes dabar matome, kad tu viską žinai ir nereikia tave klausinėti. Todėl mes ir tikime, kad tu esi išėjęs iš Dievo.“ 31 Jėzus jiems atsakė:

„Pagaliau tikite?
32 Štai ateina valanda, ir net yra atėjusi, –
kai jūs išsisklaidysite kas sau ir paliksite mane vieną.

Tačiau aš ne vienas,
nes su manimi yra Tėvas.
33 Aš jums tai kalbėjau,
kad manyje atrastumėte ramybę.
Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs:
aš nugalėjau pasaulį!“

 

Mąstymas

Prašyti malonės, kad likčiau ištikimas Jėzui iki galo

Atsistosiu mokinių būryje ir kartu su jais įdėmiai klausysiu Jėzaus. Jau treji metai mokiniai yra kartu su Mokytoju. Jie dažnai Jo klausydavosi, bet ne visada galėjo suprasti Jo žodžius. Dažnai jų tikėjimas pasirodydavo per silpnas, jie ne kartą Juo suabejodavo.

*

Stovėdamas tarp mokinių netoli Jėzaus, peržvelgsiu savo su Jėzumi nueitą kelią. Nuoširdžiame pokalbyje pasakysiu Jam apie savo džiaugsmus ir rūpesčius, apie ištikimybę ir išdavystes, apie savo baimes ir abejones. 

*

Mokiniai po keleto ugdymo metų yra įsitikinę, kad jie jau yra subrendę savo tikėjime ir pažįsta Jėzų. Jėzus pasėja abejonę jų įsitikinimu. Jis įspėja mokinius, kad jie išsisklaidys ir paliks Jį atėjus kančios valandai. Ir dar daugiau: kad jie nesupranta, nors jų išbandymų valanda jau prasidėjo. 

*

Tikėjimas ir gyvenimo pašaukimas man yra duotas kaip malonė. Mano silpnumo ir neištikimybių istorija sako man, kad iki gyvenimo pabaigos negaliu būti užtikrintas savimi. Bet kada galiu atsitraukti nuo Jėzaus ir dvasiškai palūžti. Nuolankioje maldoje atiduosiu Jėzui visas savo neištikimybes ir polinkį į silpnumą. 

*

„Paliksite mane vieną“. Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi prisiminsiu savo išdavysčių ir atsitraukimo nuo Jėzaus momentus. Paprašysiu Tėvo, kuris visada yra su savo Sūnumi, kad leistų man pažvelgti į savo išdavystes per Jėzaus kančios prizmę ir nors dalinai pajausti Jo skausmą ir vienatvę, sukeltą mano nusigręžimų nuo Jo. Už ką labiausiai norėčiau Jėzaus atsiprašyti?

*

Tik Jis gali nugalėti pasaulį. Savo jėgomis aš neįstengsiu pasaulyje išlikti Jam ištikimas. Jeigu Jam atsiduosiu, Jis stiprins mane visokiuose suspaudimuose, krizėse ir pasimetime. Iš naujo atiduosiu į Jėzaus rankas savo gyvenimą ir pašaukimą.

Karštai prašysiu, kad Jis kasdien būtų su manimi mano trapume, žaizdose, bloguose įpročiuose ir kad pats padėtų man juos nugalėti.

 

 

 

www.clicktopray.org