Eilinis laikas. XXXII savaitė

Ketvirtadienis

Lk 17, 20–25

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už tinkamą turto naudojimą, nepasiduodant egoizmo pagundai, kad jis visada tarnautų bendrajam gėriui ir solidarumui su tais, kurie gyvena nepritekliuje.   

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

20 Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo Karalystė, Jėzus paaiškino: „Dievo Karalystė ateina nepastebimai. 21 Ir niekas nepasakys: ‘Štai ji čia arba ten!’ Nes Dievo Karalystė jau yra tarp jūsų.“

22 Jis tarė mokiniams: „Ateis dienos, kai jūs geisite išvysti bent vieną vienintelę Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite. 23 Jums sakys: ‘Štai jis čia! Štai ten!’ – Neikite ir nebėkite paskui juos! 24 Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus. 25 Bet pirmiau jam reikės daug iškentėti ir būti šios kartos atmestam.“

 

Mąstymas

Prašyti tyros širdies, pasiruošusios Jėzaus atėjimui

Paskutinėmis liturginių metų savaitėmis esu kviečiamas į eschatologines meditacijas. Jėzus atkreipia mano dėmesį į savo atėjimą laikų pabaigoje. Ar tikiu Jo atėjimu? Kaip dažnai mąstau apie tai?

*

Jėzus nukreipia mano žvilgsnį į Dievo karalystę, kuri mane supa. Neturiu klausinėti, kada ateis karalystė, bet ar pajėgiu jau dabar pastebėti jos turtingumą kasdienybėje? Kokius Dievo karalystės ženklus pastebiu aplink save?

*

Ilgiau stabtelsiu prie savo minčių ir jausmų, susijusių su paskutiniaisiais laikais. Kaip jaučiuosi, kai mąstau apie tai? Kokius klausimus keliu sau dažniausiai? Ar ilgiuosi Jėzaus atėjimo?

*

Viešpaties laukimas gali mane sutelkti ties klausimais, kuriuose slepiasi įprastas smalsumas ir polinkis ieškoti sensacingų dalykų. Svarbu ne kada ir kokiu būdu Jis ateis, bet ar esu pasiruošęs susitikti su Juo? Ar esu tam pasirengęs?

*

Jėzaus atėjimas bus toks netikėtas, kaip žaibo šviesa, kuri pasirodo danguje. Taigi, esu kviečiamas budėjimui ir nepailstančiam atidumui, laukiant Jo atėjimo. Jau „čia ir dabar“ galiu Jį sutikti maldoje, Žodyje, sakramentuose...

*

Jėzus primena man apie savo kentėjimą ir atmetimą. Mano kelias į susivienijimą su Juo veda per Jo gyvenimą, taip pat ir per sunkias patirtis. Vis dėlto, net jei man kas nors nepavyks, Jis galiausiai nugalės ir ateis šlovėje.

*

Karštame pokalbyje su Jėzumi patikėsiu Jam visą savo ateitį. Pirmiausia Jam pavesiu savo paskutiniąsias gyvenimo dienas, apie kurias dabar nieko nežinau. Atiduosiu Jam save, kartodamas žodžius:

„Į Tavo rankas atiduodu savo vakar, savo šiandien, savo rytoj “.



 

 

www.clicktopray.org