EILINIS LAIKAS · XII SAVAITĖ

Penktadienis

Mt 8, 1–4

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad sportas taptų taikos, susitikimo ir dialogo tarp kultūrų ir tautų priemone ir skatintų tokias vertybes, kaip pagarba, solidarumas bei asmeninis tobulėjimas. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

1 Kai Jėzus leidosi nuo kalno, jį lydėjo didelės minios. 2 Štai prisiartino raupsuotasis ir parpuolė prieš jį ant žemės, maldaudamas: „Viešpatie, jei panorėsi, gali mane padaryti švarų.“ 3 Jėzus ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Ir tuojau raupsai išnyko. 4 Jėzus pridūrė: „Žiūrėk, niekam nepasakok, bet eik pasirodyti kunigui ir paaukok Mozės įsakytą atnašą kunigams paliudyti.“

 

Mąstymas

Prašyti išgijimo malonės iš „raupsų“, kurie atitolina mane nuo Dievo ir žmonių

Prisijungsiu prie žmonių minios, kurie seka Jėzumi. Jie iki gelmių yra sujaudinti Jo mokymo ant kalno. Stebėsiu jų veidus, akis žvelgiančias į Mokytoją. Klausysiuosi, ką jie kalba tarpusavyje apie Jį. Tos meditacijos pradžioje prašysiu, kad Jėzus ir mane savo žodžiu sujudintų iki gelmių, kad atsiverčiau Jo gydančiai galiai. 

*

Prisiartinsiu prie Jėzaus, kad galėčiau būti arti Jo. Stebėsiu, kaip prie Jo artinasi raupsuotieji. Sustosiu ties raupsuoto žmogaus paveikslu. Jo kūnas lėtai pūva. Visi nuo jo pasitraukia, o Jėzus leidžia jam prisiartinti.

*

Raupsuotojo paveikslas primena man mano „raupsus“. Kas labiausiai bjauroja mano gyvenimą? Kas izoliuoja  mane nuo žmonių? Kokia yra mano dvasios liga? Įvardinsiu nuodėmę, kuri mano gyvenime įneša daugiausia mirties. Jėzus nori, kad prisiartinčiau prie Jo.   

*

Stebėsiu raupsuotojo elgesį: jis prisiartina prie Jėzaus, puola prieš Jį ir prašo. Jis nenori gyventi su savo raupsais. Kokie jausmai kyla mano širdyje? Kokios mintys? Ar norėčiau panašiai pasielgti? Ar leidžiu sau ateiti pas Jėzų su savo raupsais?

*

Atkreipsiu dėmesį į pirmus raupsuotojo žodžius: „Jei panorėsi...“. Jis prašo, bet nieko nereikalauja iš Jėzaus, nes yra pasiruošęs viskam, ko tik Jėzus panorės. 

*

Pagalvosiu apie gyvenimo iššūkius, su kuriais man sunku susitaikyti. Ar galėčiau dabar juos įvardinti Jėzui ir pasakyti: „Jei panorėsi...“, „Sutinku su viskuo, kaip Tu nori“.

*

Parodysiu Jėzui savo neužgijusias žaizdas. Prašysiu, kad Jis jas paliestų ir užgydytų. Paprašysiu Jo, kad parodytų man sergančias, žaizdotas mano vietas, kurių pats nematau, bet į kurias labiausiai turėčiau atkreipti dėmesį. Dienos metu savo širdyje kartosiu:

„Paliesk mane, Viešpatie, ir išgydyk, jei panorėsi!“ 

 

 

 

www.clicktopray.org