Eilinis laikas. XXIX savaitė

Šeštadienis

Lk 13, 1–9

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad pastoracija psichikos sveikatos srityje būtų integruota visoje Bažnyčioje ir padėtų įveikti psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizavimą bei diskriminaciją.

   

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

1 Atėjo keli žmonės ir papasakojo Jėzui apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišęs su jų aukomis. 2 Tada Jėzus pasakė jiems: „Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo?! 3 Anaiptol, sakau jums! Bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite. 4 Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo [tvenkinio] ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?!

5 Ne, sakau jums, bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite.“ 6 Jėzus pasakė palyginimą: „Vienas žmogus turėjo savo vynuogyne pasisodinęs figmedį. Kartą jis atėjo pažiūrėti jame vaisių, bet nerado. 7 Ir tarė sodininkui: ‘Štai jau treji metai, kaip aš ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių, ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!’ 8 Anas jam sako: ‘Šeimininke, palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu. 9 Rasi jis dar duos vaisių. O jei ne, tada jį iškirsdinsi’.“

 

Mąstymas

Prašyti tvirtos valios nutraukti ryšius su nuodėme, kuri labiausiai mane silpnina

Atsistosiu prieš Jėzų su širdies paprastumu, nusižeminimu ir nuolankumu. Prašysiu malonės pažinti savo nuodėmingumą.

*

Atkreipsiu dėmesį, kaip rūpestingai Jėzus kviečia žmones pripažinti savo nuodėmes ir neatidėlioti atsivertimo. Jis net keletą kartų pakartoja: „Jei neatsiversite, visi pražūsite.“

*

Jėzus atskleidžia žmonių nenorą pripažinti savo nuodėmingumą. Nuodėmingumas veda į mirtį. Be savo nuodėmingumo pripažinimo ir asmeniško atgailavimo atsivertimas yra neįmanomas. Gyvenimas be atsivertimo yra tik apgaulė, kaip vynuogyne pasodintas medis, neduodantis vaisių.

*

Prašysiu gilaus nuodėmės blogio ir jos pasekmių pažinimo. Kokie jausmai kyla manyje, kai bandau svarstyti apie savo nuodėmės bjaurumą? Pasakysiu apie juos Jėzui. 

*

Širdyje laikoma nuodėmė silpnina gyvenimą: išsekina troškimus, naikina ankstesnį gėrį, žudo gyvenimą. Ar negyvenu nuodėmėje? Ar neatidėlioju ir neapleidžiu Sutaikinimo sakramento? Ar širdyje neturiu paslėpto džiugesio dėl kokios nors nuodėmės? 

*

„Jeigu nejaučiu išpažinties poreikio, tai gali būti simptomas, kad ‚supelėjau‘ nuodėmėje“ (Th. Rey-Marmet). Paprašysiu, kad Jėzus manyje atnaujintų supratimą bei atgaivintų geros išpažinties poreikį. 

*

Suplanuosiu ir paskirsiu laiką susitikti su Jėzumi Sutaikinimo sakramente. Jau dabar Jo prašysiu, kad atsiųstų man Tiesos Dvasią, kuri parodys man mano nuodėmes ir įkvėps troškimą susitikti su Jėzumi išpažintyje.

 

  

www.clicktopray.org