Birželio 29 d.

ŠV. PETRAS IR PAULIUS, APAŠTALAI

Mt 16, 13–19

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad sportas taptų taikos, susitikimo ir dialogo tarp kultūrų ir tautų priemone ir skatintų tokias vertybes, kaip pagarba, solidarumas bei asmeninis tobulėjimas. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

13 Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“ 14 Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų.“ 15 Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“ 16 Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ 17 Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. 18 Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. 19 Tau duosiu Dangaus Karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje.“

 

Mąstymas

Prašyti vidinio džiaugsmo ir dėkingumo už tikėjimą ir gyvenimą Bažnyčioje

Įsivaizduosiu save Jėzaus mokinių tarpe. Jau praėjo šiek tiek laiko nuo akimirkos, kai Jėzus juos pašaukė. Jie lydi Jį, patiria, kaip Jėzus su galia moko, jau buvo daugybės Jo stebuklų liudininkai. O kokia yra svarbiausia patirtis  mano gyvenime su Jėzumi? 

*

Išgirsiu Jėzaus, kuris žvelgia į mokinius ir į mane, klausimą: „Kuo mane laiko žmonės?“ Stabtelsiu prie asmenų, su kuriais kasdien susitinku. Kas jiems yra Jėzus? 

*

„O kuo jūs mane laikote?“ Kas yra Jėzus mano šeimai? Kaip Jis priimamas mano bendruomenėje? Jėzus laukia mano asmeninio išpažinimo. „Tu esi...“. Išvardinsiu Jėzaus titulus, kurie yra man artimiausi. Kokią vertę turi Jo buvimas mano gyvenime? 

*

„Palaimintas esi...“. Įsisąmoninsiu, kokia dovana yra Jėzus mano gyvenime. Kaip atrodytų mano gyvenimas be Jo, be Jo Žodžio, be Eucharistijos? Šlovinsiu Tėvą už Jėzų, už tikėjimo dovaną, už dieną, kuomet Jį pažinau ir pamilau. 

*

Sustosiu ties Jėzaus ir Petro pokalbiu. Paprastą, silpną žmogų Jis padaro Bažnyčios kertiniu akmeniu. Tai, kas trapu, Jėzus pajėgia permainyti į uolą. 

*

Jėzus man paliko Bažnyčioje Atgailos sakramentą. Per trapius ir silpnus ganytojus Jis man sako: „Tesuteikia tau Viešpats atleidimą ir ramybę“. Padėkosiu Jėzui už išpažinties dovaną, už savo nuodėmklausius. Ypatingai pavesiu Jam tuos, kuriems labiausiai reikalinga mano malda.

*

Karštoje maldoje šlovinsiu Jėzų už tėvus ir kunigus, kurie mokino mane gyventi Bažnyčioje ir dėl Bažnyčios.

Atiduosiu Jam kiekvieną iš jų, kartodamas: „

Jėzau, būk jiems uola ir išsigelbėjimas!“

 

 

www.clicktopray.org