EILINIS LAIKAS · VIII SAVAITĖ

Antradienis

Mk 10, 28–31

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad visi - nuo didžiųjų gamintojų iki smulkiųjų vartotojų - nešvaistytų maisto ir stengtųsi užtikrinti, kad kiekvienam būtų prieinamas kokybiškas maistas. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

 

Dienos Evangelija

 

28 Petras sakė jam [Jėzui]: „Štai mes viską palikome ir sekėme paskui tave.“ 29 Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus, ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus 30 ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais) ir būsimajame pasaulyje – amžinojo gyvenimo.

31 Tačiau daugel pirmųjų bus paskutiniai ir daugel paskutinių – pirmi.“

 

Mąstymas

Prašyti dosnumo ir didžiadvasiškumo Jėzaus sekime

Sustosiu ties Petro žodžiais. Jis supranta, jog paliko viską, kad būtų su Jėzumi. Galbūt ilgesnį laiką Petras nešioja savyje troškimą pasakyti tai garsiai. 

*

Petras pasidalija su Jėzumi tuo, kas jam neduoda ramybės. Koks yra mano didžiausias išsižadėjimas, susijęs su Jėzaus pasirinkimu? Ar norėčiau Jam dabar apie tai pasakyti?

*

„Štai mes viską palikome...“. Kokios reakcijos gimsta manyje, kada išgirstu šiuos Petro žodžius? Ar galėčiau ir aš Jėzui panašiai pasakyti? Ar esu pasiruošęs viską dėl Jo palikti? 

*

Įsiklausysiu į Jėzaus atsakymą. Jis kreipiasi į mane asmeniškai ir klausia, ar sugebu dėl Jo palikti... (pagalvosiu, kas man yra brangiausia). Ilgiau sustosiu prie vertybių, kurias Jėzus  išvardina. Paklausiu savo širdies, koks yra didžiausias jos turtas.

*

Jėzus pažada man, kad jeigu būsiu Jam dosnus, Jis bus šimtą kartų dosnesnis. Ar galiu pasakyti, kad Jėzaus pažadas jau kada nors išsipildė mano gyvenime? Prisiminsiu tai su visomis smulkmenomis.

*

Atkreipsiu dėmesį į Jėzaus žodžius: „...kartu su persekiojimais...“. Jie gali praslysti pro mano akis. Jėzus kalba atvirai, kad bus dosnus man jau čia žemėje, bet nereiškia, kad apsaugos mane nuo išbandymų ir kentėjimų. Betgi Jo dosnumas yra amžinas, o mano kentėjimai laikini.

*

Pasilaikymas sau pirmos vietos – didžiausia pagunda Jėzaus mokiniams. Karštoje maldoje kartosiu:

„Jėzau, man užtenka Tavęs. Mokyk mane nuolankumo“.

 

 

www.clicktopray.org

 

 

NOVENA Į ŠVENČIAUSIĄJĄ JĖZAUS ŠIRDĮ

Pirma diena:
Pradžioje buvo Meilė

 

Kviečiame tave žengti pirmą žingsnį Širdies Keliu: Pradžioje buvo Meilė. Jėzuje Kristuje krikščionys atpažįsta "neregimojo Dievo regimąjį atvaizdą" (Kol 1, 15). Per Jį atpažįstame ir tai, kas yra Dievas, ir tai, į ką mes, kaip žmonės, esame pašaukti - priėmimo ir savęs dovanojimo pilnatvę.

 

Popiežius Pranciškus mums sako: "Žmogaus gyvenimo dvasinis aukštis matuojamas meile... Niekas negali bręsti ar pasiekti pilnatvės, atsiribodamas nuo kitų. Meilė savo prigimtimi reikalauja augti atvirume ir gebėjime priimti kitus kaip nuolatinio nuotykio dalį, dėl kurio kiekviena periferija įgauna vis didesnį priklausomybės jausmą. Kaip mums sakė Jėzus: "Jūs visi esate broliai" (Mt 23, 8).

 

Ši meilė yra Gyvenimo šaltinis, joje "mes gyvename, judame ir esame". Tai meilė, kurianti mus dabarties akimirką ir nuolat kviečianti būti meile, persmelkiančia kitus konkrečiais sprendimais, prieraišumo gestais, sveikinimo, priėmimo ir ramybės žodžiais.

 

Yra daina, kurioje sakoma: “Aš nesukūriau žmogaus tam, kad jis būtų vienas, Eikite kartu kaip broliai ir seserys, Mylėkite vieni kitus. Aš atėjau atnešti tau Gyvenimą, kad apsčiai Jo turėtum". Gyvenimas ir meilė, kuriuos dovanai gauni iš Dievo, yra skirti dovanoti. Ar nori gyvenimo? Atiduok jį. Ar nori Meilės? Mylėk. Ar nori artumo? Tapk artimu, "atiduodamas save ir tapdamas artimu tiems, kurie atsidūrė žmogaus gyvenimo ir visuomenės paribiuose". (Maldos intencija - 2015 m. rugpjūčio mėn.)

 

Įeik į savo širdį ir ieškok žmonių, veidų, pokalbių, konkrečių gyvenimo akimirkų, kuriose gali atpažinti tą meilę, kuri yra Gyvenimo - apstaus Gyvenimo ženklas. Leisk, kad tave užplūstų ir sujaudintų prisiminimai ir gyvenimo patirtys, kurie džiugina tavo širdį, ir dėkok už juos.

 

O dabar pagalvok: kas yra kitų meilės periferijoje? Visada yra kas nors tavo ar kitų žmonių kelio pakraštyje... Broliškas gestas, draugystė, šypsena, savo laiko dovanojimas gali padėti keistis kitam žmogui. Paklausk Jėzaus, ką gali dėl jų padaryti. 'Grąžink su meile' meilę, kurią gavai.

 

Tėve mūsų - Sveika, Marija - Garbė Tėvui.