III GAVĖNIOS SAVAITĖ

Pirmadienis

Lk 4, 24–30

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad tautos siektų veiksmingo nusiginklavimo, ypač branduolinio, ir kad pasaulio lyderiai pasirinktų ne smurto, o dialogo ir diplomatijos kelią.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

  

Dienos Evangelija

  

24 Atėjęs į Nazaretą, Jėzus bylojo žmonėms sinagogoje: „Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje. 25 Tikrą tiesą sakau jums: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą. 26 Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, tik pas našlę Sidonijos mieste, Sareptoje. 27 Taip pat pranašo Eliziejaus laikais daug buvo raupsuotųjų, bet nė vienas iš jų nebuvo pagydytas, tik siras Naamanas.“

28 Tai išgirdę, visi, kurie buvo sinagogoje, labai užsirūstino; 29 jie pakilę išsivarė jį iš miesto, iki pakriūtės to kalno, ant kurio pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti jį žemyn. 30 Bet Jėzus praėjo tarp jų ir pasišalino.

 

Mąstymas

Prašyti ištikimybės Jėzui ir Evangelijai išbandymų metu

Atkreipsiu dėmesį į tai, kad Jėzus pradeda savo viešąjį gyvenimą nuo „pralaimėjimo“. Štai koks pirmasis Jėzaus įvaizdis: niekas nenori Jo klausytis, Jis pažemintas, nepageidaujamas, išvaromas iš miesto. Kontempliuosiu šį įvykį ir stebėsiuosi Jėzumi, kuris dramatiškoje situacijoje jaučiasi visiškai laisvas ir neatsitraukia nuo „Evangelijos be pasisekimų“ skelbimo. 

*

Ar išdrįstu stoti „silpno“ Jėzaus pusėje? Ar sugebu viešai palaikyti nepopuliarią Evangeliją? Kaip elgiuosi tada, kai mano evangeliniai įsitikinimai yra išjuokiami ir niekinami? Išsakysiu Jėzui savo abejones ir silpnumą. 

*

Atkreipsiu dėmesį, kad iš pradžių „visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į Jį“. Jėzus žino savo klausytojų lūkesčius. Jis jaučia jų spaudimą ir yra gundomas pasiduoti jų troškimams ir reikalavimams. 

*

Tačiau Jėzus prabyla laisvai ir nori paskatinti žmones pakeisti savo mąstyseną. Jie turi derinti savo gyvenimą prie Evangelijos, o ne atvirkščiai. Ar sugebu klausytis Evangelijos tiesų visiškoje laisvėje? Ar nevengiu žodžių, Jėzaus kvietimų, kurie reikalauja mano mąstysenos pakeitimo, nuodėmingų troškimų išsižadėjimo, gyvenimo būdo pakeitimo? 

*

Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi paprašysiu, kad duotų man drąsos ir vidinės laisvės Evangelijos tiesų priėmimui ir skelbimui. Savo širdyje nešiosiu maldą:

„Jėzau, bet kokia kaina noriu būti su Tavimi“. 

 

 

www.clicktopray.org