VII VELYKŲ SAVAITĖ 

Penktadienis

Jn 21, 15–19

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad visi - nuo didžiųjų gamintojų iki smulkiųjų vartotojų - nešvaistytų maisto ir stengtųsi užtikrinti, kad kiekvienam būtų prieinamas kokybiškas maistas. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

  

15 Papusryčiavus Jėzus paklausė Simoną Petrą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane labiau negu šitie?“ Tas atsakė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu.“ Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avinėlius.“ 16 Ir antrą kartą Jėzus paklausė: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“ Tas atsiliepė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu.“ Jėzus jam pasakė: „Ganyk mano aveles.“ 17 Jėzus paklausė dar ir trečią kartą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“ Petras nuliūdo, kad Jėzus trečią kartą klausia: „Ar myli mane?“ ir atsakė: „Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu.“ Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avis.

18 Iš tiesų, iš tiesų sakau tau:
kai buvai jaunas, pats susijuosdavai

ir vaikščiojai, kur norėjai.
O pasenęs tu ištiesi rankas, –
kitas tave perjuos ir ves, kur nenori.“
19 Jis tai pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Petras pašlovinsiąs Dievą. Tai pasakęs, dar pridūrė: „Sek paskui mane!“

 

Mąstymas

Prašyti malonės radikaliai pamilti Jėzų ir ieškoti stiprybės Jame

Prisiartinsiu prie mokinių, kad kartu su jais pasidžiaugčiau Jėzaus artumu. Aušta rytas. Jie yra drauge ežero pakrantėje, valgo pusryčius. Pastebėsiu džiaugsmą mokinių akyse, nes Jėzus yra kartu su jais. Jie gali iš arti į Jį žiūrėti ir Jo klausytis.

*

Atsisėsiu šalia jų. Žvelgsiu į Jėzų ir stengsiuosi pajusti Jo artumą. Kokie jausmai kyla mano širdyje? Ką norėčiau pasakyti Jėzui?

*

Atkreipsiu dėmesį į Jėzų, kuris yra šalia Petro. Tas artumas ramina Petro širdį, bet kartu primena jam apie tai, kaip išsigynė Jėzaus.  Staiga Petras išgirsta iškilmingą klausimą: „Ar myli mane labiau negu šitie?“. Petras yra nustebintas šito netikėto klausimo. 

*

Prisiminsiu maldos, adoracijos momentus, kai Jėzus savo meile gydė mano nuodėmių sužeistą gyvenimą. Atsiminsiu, kaip Jis sugrąžino man pasitikėjimą savimi, pakėlė, žadino atsivertimo troškimą, padėjo pamatyti savyje gėrį. 

*

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris ateina pas mane. Su gerumu ir rūpestingumu žvelgdamas į mane, klausia, ar myliu Jį, ar myliu Jį labiau, ar labai Jį myliu. Ilgesnį laiką apmąstysiu tuos klausimus. Ką galiu Jam atsakyti? 

*

Jėzus sako šventajam Petrui ir man, kad iki senatvės turėsiu mokytis mylėti ir kad iki gyvenimo pabaigos jausiu pasipriešinimą, norėdamas save nugalėti. Kur dažniausiai atsakau Jėzui „nenoriu“? Prašysiu Jo, kad duotų jėgų įveikti manyje kylančius pasipriešinimus.

*

Jėzus man, panašiai kaip Petrui, leidžia patirti liūdesį, kylantį iš meilės trūkumo, kad dar labiau galėčiau ieškoti stiprybės Jame. Išgirsiu Jo kvietimą: „Sek paskui mane“. Žvelgsiu į Jėzų kartodamas:

„Galiu sekti Tave tik tada, kai Tu būsi su manimi“.  

 

 

www.clicktopray.org