II VELYKŲ SAVAITĖ 

Ketvirtadienis

Jn 3, 31–36

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už kunigus, išgyvenančius pašaukimo krizę, kad jie gautų reikiamą dvasinį palydėjimą, o bendruomenės supratingai palaikytų juos malda.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

  

Dienos Evangelija

 

Jėzus kalbėjo Nikodemui:

31 „– Kas iš aukštybių ateina,
tas už visus viršesnis,
o kas iš žemės gimė, –
žemiškas pats ir žemiškai kalba.
Kas iš dangaus ateina,
tas už visus viršesnis.
32 Jis liudija, ką yra girdėjęs ir matęs, tik niekas jo liudijimo neklauso.
33 O kas jo liudijimą priima,

tas pripažįsta, jog Dievas tiesakalbis,

34 nes ką yra Dievas atsiuntęs,
tas kalba Dievo žodžius.
Dievas teikia jam Dvasią be saiko.

35 Tėvas myli Sūnų
ir visa yra atidavęs į jo rankas.
36 Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą,
o kas nenori Sūnaus tikėti – gyvenimo nematys: virš jo kybo Dievo rūstybė.“

 

Mąstymas

Prašyti gilaus supratimo, kad Tėvas atidavė mane Jėzui

Sužadinsiu gilų troškimą klausytis Jėzaus žodžių. Priglusiu prie Jo ir karštai prašysiu suteikti man išminties, kai mąstysiu apie Jo žodžius. Pagalvosiu, kad kiekviename Jo žodyje slypi didelis rūpestis manimi.

*

Jėzus trokšta, kad aš suprasčiau, jog Jis yra virš visko ir viską valdo. Jis yra tikrasis mano gyvenimo Viešpats, nes viskas yra Jo rankose. Atiduosiu Jam visus savo rūpesčius, dėl kurių jaučiuosi bejėgis. Kuo labiausiai abejoju Jo viešpatavime?

*

Ženklas, kad turiu ryšį su Dievu, yra gyvenimas Jo žodžiu. Per žodį Dievas suteikia man savo Dvasios. Jo žodis yra Šventosios Dvasios „tabernakulis“. Kiekvieną kartą, kai su tikėjimu priimu Jo žodį, priimu Dvasios jėgą ir išmintį. 

*

Kokiais Šv. Rašto žodžiais Dievas yra prabilęs į mane išskirtine galia? Surasiu juos Biblijoje. Kokį įkvėpimą pajutau tuose žodžiuose? Ar ir toliau tas įkvėpimas yra gyvas manyje? Ar einu ten, kur veda tas įkvėpimas?

*

Tėvas atidavė viską į Jėzaus rankas, o tai reiškia, kad atidavė ir mane. Mąstysiu apie Tėvą, kuris atiduoda mane savo mylimajam Sūnui. Jėzuje esu Tėvo vaikas. Esu apgaubtas Tėvo ir Jėzaus meile. Šlovinsiu Jį už tai. 

*

„Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą“. Jėzus yra vienintelis kelias, vedantis į amžinybę. Niekur kitur nėra išgelbėjimo. Jis trokšta vienintelio dalyko: nuvesti mane pas Tėvą. Išpažinsiu tikėjimą į Jėzų, kuris veda mane pas Tėvą. 

*

Atiduosiu Jėzui kiekvieną pasipriešinimą, baimę, abejonę, kurie griauna mano pasitikėjimą Jo meile. Išpažinsiu Jam savo nuodėmes, kurios žeidžia ir niokoja Jo paveikslą manyje. Kartosiu:

„Jėzau, apsaugok mane nuo visko, kas atitraukia mane nuo Tavęs.“

 

www.clicktopray.org