Eilinis laikas. XXXI savaitė

Trečiadienis

Lk 14, 25–33

 

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už tinkamą turto naudojimą, nepasiduodant egoizmo pagundai, kad jis visada tarnautų bendrajam gėriui ir solidarumui su tais, kurie gyvena nepritekliuje.   

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

25 Kartu su Jėzumi ėjo gausios minios. Atsigręžęs jis tarė žmonėms: 26 „Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, – negali būti mano mokinys. 27 Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys. 28 Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti. 29 Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo ir nesakytų: 30 ‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti’.

31 Arba koks karalius, traukdamas į karą su kitu karaliumi, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris atsiveda dvidešimt tūkstančių?! 32 Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos. 33 Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada visos savo nuosavybės, negali būti mano mokinys.“

 

Mąstymas

Prašyti degančios širdies ir stipraus troškimo radikaliai atsiduoti Jėzui

Įsiliesiu į žmonių minią, einančią paskui Jėzų. Pamatysiu jų veidus: džiugius ir pavargusius, susidomėjusius ir susikaupusius. Kiekvienas iš jų nešasi savo gyvenimo istoriją, savo troškimus. Ką galiu pasakyti apie save, apie savo sielos būseną?

*

Ieškosiu minioje Jėzaus. Jis eina priekyje ir netikėtai kreipiasi į minią. Atrasiu Jo žvilgsnį. Įsiklausysiu į Jo žodžius apie pasiaukojimą ir kryžių.

*

Jėzus pirmiausia nori, kad išvardinčiau iš eilės tuos, kuriuos labiausiai myliu. Prisiminsiu juos. Padėkosiu Jam už jų meilę, už jų gražų gyvenimą. Ar įstengiu juos atiduoti Jėzui? Ar leidžiu Jam disponuoti mano meile? 

*

Jėzus primena man apie mano kryžių – apie tai, kas man yra didžiausia auka gyvenime, kas daugiausia man kainuoja. Kas tai yra? Ar susitaikau su savo kryžiumi? Ar jis mane prie Jėzaus priartina, ar nuo Jo atitolina?

*

Jėzus pasakoja man palyginimus, kuriuose moko sąžiningo ir protingo savo pasirinkimų įvertinimo. Gyvenimas su Jėzumi yra kaip statyba ir kaip karas. Reikia pirmiausia pažinti savo galimybes ir silpnąsias vietas.

*

Jėzus man sako, kad būtina brandaus apsisprendimo sąlyga yra ėjimas į gilesnį ryšį su pačiu savimi, savo motyvais, poreikiais, vidiniais konfliktais. 

*

Ką galiu Jėzui pasakyti apie savo santykį su pačiu savimi maldoje, dvasiniame vadovavime? Kame pasireiškia mano didžiausias nebrandumas? Atiduosiu tai Jėzui, kartodamas:

„Padaryk mane labiau subrendusį savo pasirinkimuose“.

 

  

www.clicktopray.org