XXI EILINIS SEKMADIENIS

Mt 16, 13–20

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad didžiuosiuose miestuose, kuriems dažnai būdingas žmonių anonimiškumas ir vienatvė, sugebėtume rasti naujų Evangelijos skelbimo formų ir kūrybingų kelių bendruomenėms kurti.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

13 Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“ 14 Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų.“ 15 Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“ 16 Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ 17 Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. 18 Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. 19 Tau duosiu Dangaus Karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje.“ 20 Tuomet jis griežtai įsakė savo mokiniams niekam neskelbti, kad jis yra Mesijas.

 

Mąstymas

Prašyti gilaus ryšio su Jėzumi svarbos suvokimo

Įsivaizduosiu Jėzų, esantį mokinių tarpe. Klausysiuosi jų pokalbio. Pastebėsiu jų staigią reakciją į Jėzaus klausimą. Jie yra geri žmonių nuomonių apie Mokytoją žinovai.

*

Pritaikysiu šią situaciją savo kasdienybei. Įsivaizduosiu Jėzų, kuris ateina ten, kur aš gyvenu, susiranda mane ir klausia: „Kuo laiko mane žmonės, su kuriais susitinki kasdienybėje?“ Kas yra Jėzus mano šeimai, bendruomenei, mano draugams? Kaip dažnai tikėjimas ir meilė Jėzui yra mūsų pokalbių temos?

*

Įsivaizduosiu mokinių reakcijas, išgirdus Jėzaus klausimą: „O kuo jūs mane laikote?“ Pažvelgsiu į jų veidus ir Petrą, kuris atsako tiesiai ir tvirtai: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus“.

*

Koks būtų mano atsakymas, jei šią akimirką išgirsčiau Jėzaus klausimą? Ką galiu pasakyti apie savo asmeninį ryšį su Jėzumi? Ar jis remiasi gilios draugystės patirtimi?

*

Jėzus primena Petrui, kad tikėjimas ir draugystė su Juo yra malonė, kurią gauname iš aukščiau – iš Tėvo. Kaip dažnai prašau Tėvo gilios draugystės su Jėzumi malonės?

*

Jėzus trokšta veikti Bažnyčioje per paprastus žmones, tokius kaip Petras. Jėzus pasitiki jais ir patiki jiems atsakingiausias misijas. Ar tikėjimo dalykuose savo šeimoje sugebu būti Petru – uola? Ar esu kitiems kelias, vedantis prie Jėzaus, ar kliūtis? 

*

Nuoširdžiame pokalbyje paprašysiu Jėzaus, kad patrauktų mane prie savęs gyvais draugystės jausmais ir duotų drąsos liudyti Jį. Dienos metu dažnai kartosiu:

„Padėk man, Jėzau, su pasididžiavimu ir drąsa išpažinti Tave“. 

 

 

www.clicktopray.org