Kasdienapmastau.lt

Liepos 25 d.

Šv. Jokūbas, apaštalas

Mt 20, 20–28

Dienos paaukojimo malda

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

Melskimės, kad žmogaus gyvybė būtų gerbiama ir ginama kiekviename jos egzistencijos tarpsnyje, pripažįstant ją Dievo dovana.

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

Dienos Evangelija

²⁰ Prie Jėzaus prisiartino Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, parpuolusi prie jo kojų, norėjo kažko prašyti. ²¹ Jėzus paklausė: „Ko nori?“ Toji atsakė: „Sakyk, kad šitie abu mano sūnūs tavo Karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas kairėje.“ ²² Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“ Jie atsakė: „Galime“. ²³Tuomet jis tarė: „Mano taurę, tiesa, jūs gersite, bet sėdėti mano dešinėje ar kairėje – ne mano reikalas jums duoti; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paskirta.“

²⁴ Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant tų brolių. ²⁵ O Jėzus, pasivadinęs juos pas save, tarė: „Jūs žinote, kad tautų valdovai engia tautas ir didžiūnai rodo joms savo galią. ²⁶ Tarp jūsų to nebus. Jei kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebūnie jūsų tarnas, ²⁷ ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas. ²⁸ Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“

Mąstymas

Prašyti tylios, paslėptos tarnystės laikysenos bei laisvos nuo išdidumo širdies

Dėmesingai įsiklausysiu į žodžius motinos, kuri su sūnumis ateina pas Jėzų. Atkreipsiu dėmesį, koks stiprus kontrastas tarp jų prašymo ir ką tik ištartų Jėzaus žodžių. Jėzus kalba apie atmetimą ir kryžių, o jie prašo pirmų vietų ir sostų Karalystėje. Savo troškimais ir mintimis jie yra toli nuo Jėzaus, kuris ruošiasi kančiai.

Atkreipsiu dėmesį į savo maldą. Ko dažniausiai joje iš Jėzaus prašau? Kokie yra mano troškimai? Ar nebėgu nuo Dievo žodžio, kuris kelia man iššūkį, prieštarauja mano mąstysenai, keičia mano planus?

Susitiksiu su Jėzaus žvilgsniu, kuris kreipiasi į mane: „Ar gali gerti taurę, kurią aš gersiu?“ Ties tuo klausimu sustosiu ilgesniam laikui. Giliau į jį įsimąstysiu. Išsakysiu Jėzui savo meilę ir savo trapumą. Jėzus užtikrina, kad kartu su Juo galėsiu sekti Jį bet kokioje situacijoje.

Atsistosiu tarp supykusių mokinių. Juos apima pavydas ir konkurencijos dvasia. Jie pasijuto tų dviejų brolių aplenkti. Pažvelgsiu į savo santykius bendruomenėje, šeimoje ir darbe. Ar esu laisvas nuo pavydo, lenktyniavimo? Ar sugebu džiaugtis savo artimųjų pasiekimas?

Jėzus pasikviečia mokinius pas save ir nori įdėti jiems į širdį tai, kas yra Evangelijos esmė. Jis rodo į save ir sako jiems ir man: „Mokykis iš manęs kaip reikia tarnauti kitiems, net iki savo gyvybės atidavimo“.

Ar esu pasiruošęs atsisakyti savo ambicijų, planų ir dalintis savo laiku ir sugebėjimais su kitais? Atkreipsiu dėmesį į savo laikyseną kitų žmonių atžvilgiu. Ko daugiau yra manyje: davimo ar ėmimo?

Suklupsiu prieš Jėzų ant kelių ir kontempliuosiu Jo nuolankumą, beribį pasiaukojimą. Padėsiu savo galvą ant Jo kelių ir prašysiu:

„Išgydyk mane iš puikybės ir duok man nuolankią, pasiaukojančią širdį“.