Eilinis laikas. XXIII savaitė

Šeštadienis

Lk 6, 43–49

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už tinkamą ir tvarų gyvybiškai svarbių vandens išteklių valdymą, kad visi turėtų lygias galimybes jai naudotis.

  

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

 

Dienos Evangelija

 

Jėzus bylojo savo mokiniams ir visai miniai:
43 „Nėra gero medžio, kuris megztų blogus vaisius, nei vėl – netikusio, kuris megztų gerus vaisius. 44 Kiekvienas medis pažįstamas iš vaisių. Nuo usnių niekas nerenka figų, o nuo erškėčio neskina vynuogių. 45 Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera, o blogasis iš blogo lobyno ima bloga. Jo burna kalba tai, ko pertekusi širdis.“
46 „Kam vadinate mane: ‘Viešpatie, Viešpatie’, o nedarote, ką sakau?!
47 Kiekvienas, kuris ateina pas mane, klausosi mano žodžių ir juos vykdo, – aš jums parodysiu, į ką jis panašus. 48 Jis panašus į namą statantį žmogų, kuris giliai iškasė žemę ir padėjo pamatus ant uolos. Užėjus potvyniui, srovė atsimušė į tą namą, bet neįstengė jo pajudinti, nes buvo gerai pastatytas.

49 O kas klausosi mano žodžių, bet jų nevykdo, panašus į žmogų, pasistačiusį namą be pamato, tiesiog ant žemės. Vos tik srovė į jį atsimušė, jis bemat sugriuvo, ir to namo griuvimas buvo smarkus.“

 

Mąstymas

Prašyti gilaus tikėjimo Žodžio galia

Pradėsiu mąstymą karšta malda į Šv. Dvasią, kad atvertų mano širdį kiekvienam Jėzaus žodžiui. Pagalvosiu, kad Jis kreipiasi į mane asmeniškai. Jam labai svarbu, kad atėjus laikui aš būčiau Jo karalystėje. Atsisėsiu arti Jėzaus ir įsiklausysiu į Jo žodžius. 

*

Jėzus palieka man auksinę taisyklę, kaip daryti pasirinkimus: atkreipti dėmesį ne į tai, ką matau pradžioje, koks yra pirmas įspūdis, bet žvelgti į pabaigą, pramatyti vaisius, kurie gims iš mano pasirinkimo. 

*

Atliksiu pratimą: ant lapo nupiešiu savo „gyvenimo medį“. Pirmiausiai nupiešiu svarbiausias šakas: tikėjimą, pašaukimą, šeimą, bendruomenę, asmeninius santykius, ryšius, darbą ir t.t. Po to mažiau svarbias šakas. 

*

Vėliau surašysiu ant medžio šakų konkrečius vaisius. Įvardinsiu juos. Kurie iš jų yra geri? Kurie blogi? Kuriuos sprendimus norėčiau padaryti iš naujo? Kuriuos patvirtinti ir sustiprinti? 

*

Pristatysiu savo pratimo vaisius Jėzui. Prašysiu Jo, kad padėtų pažvelgti į juos Jo akimis. Ką norėčiau Jam pasakyti? 

*

Kartosiu: „Jėzau, padaugink manyje gerus vaisius. Sudegink ir apvalyk savo meilės ugnyje tai, kas mano gyvenime yra bloga“

*

Dar Jėzus įspėja mane apie netikrą ryšį su Dievu, kuris remiasi tik žodžiu ir išoriniais gestais. Mano ryšio su Jėzumi tikrumas pasitvirtins atsidavimu Tėvo valiai. 

*

Jėzus pažada man, kad Jo žodžiai bus didžiausias mano gyvenimo ramstis. Jie padės man ištverti kiekvieną išbandymą. Ar jau esu tai patyręs savo gyvenime? Ką galiu pasakyti apie savo gyvenimą pagal Dievo Žodį kasdienybėje? 

*

Prašysiu stebėjimosi Jo Žodžiu malonės. Jėzus moko mane kaip tas, kuris turi galią. Su nusižeminimu atskleisiu Jam didžiausias savo silpnybes. Atiduosiu tas silpnybes Jam kartodamas:

„Tavo Žodis yra mano uola“.  

 

 

www.clicktopray.org