Eilinis laikas. XXXII savaitė

Antradienis

Lk 17, 7–10

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už tinkamą turto naudojimą, nepasiduodant egoizmo pagundai, kad jis visada tarnautų bendrajam gėriui ir solidarumui su tais, kurie gyvena nepritekliuje.   

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

Jėzus kalbėjo:

7 „Kas iš jūsų, turėdamas samdinį artoją ar piemenį, jam grįžus iš lauko sako: ‘Tuojau sėsk prie stalo’? 8 Argi nesako: ‘Prirenk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kolei aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi...’? 9 Argi samdiniui dėkojama, kad jis atliko, kas jam liepta? 10 Taip ir jūs, atlikę visa, kas buvo pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti’.“

 

Mąstymas

Prašyti meilės ir pasišventimo tarnauti Jėzui

Prisėsiu šalia savo Mokytojo, kad įsiklausyčiau į Jo pamokymus. Jis nori man parodyti tikruosius Jėzaus mokinio bruožus. Ilgiau stabtelsiu prie kiekvieno nurodymo, kurį Jis man duoda.

*

Labiau už viską Jėzus trokšta būti mano Viešpats. Tačiau Jis nori, kad tas santykis būtų grindžiamas ne baime, bet tik mylinčiu nuolankumu. Jėzus trokšta viešpatauti visame mano gyvenime: mano mintyse, širdyje, mano laisvėje.

*

Ar esu pasiruošęs su meile atsiduoti tokiam Jėzaus viešpatavimui? Ar tarnavimas Jėzui mane patenkina? Ar mano santykyje su Jėzumi nėra baimės? Jei yra, tai dėl ko? Patikėsiu save Jėzui.

*

Jėzus laukia, kad tarnaudamas jam nesižvalgyčiau į savo nuovargį, į savo laiką, savus poreikius. Ar atsimenu tokias situacijas, kuriose pasišvenčiau Jėzui net iki savo poreikių atsisakymo? Prisiminsiu jas Jėzaus akivaizdoje.

*

Jėzus tikisi mano pasiaukojimo, pasižyminčio net savo gerovės bei troškimų atsisakymu. Ar esu pasirengęs tokiam atsidavimui? Kokio dalyko atsižadėjimas sukelia manyje didžiausią pasipriešinimą? Atiduosiu tą savo priešinimąsi Jėzui.

*

Tarnaudamas Jėzui neturiu tikėtis atlyginimo, tiktai dėkingumo. Jėzus nori mane apsaugoti nuo poreikio laukti atlyginimo. Jis pats yra mano didžiausias apdovanojimas. Tarnavimas, pilnas laisvės ir meilės, gimdo nepelnytą laimę. 

*

Jėzus palieka man žodžius, kuriuos galiu kartoti kasdienėje tarnystėje:

„Esu nenaudingas tarnas, atlikau tai, ką turėjau atlikti“.

 

 

www.clicktopray.org