Eilinis laikas. XXX savaitė

Ketvirtadienis

Lk 13, 31–35

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad pastoracija psichikos sveikatos srityje būtų integruota visoje Bažnyčioje ir padėtų įveikti psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizavimą bei diskriminaciją.

   

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

31 Atėjo keli fariziejai ir įspėjo Jėzų: „Eik iš čia, pasišalink, nes Erodas nori tave nužudyti.“ 32 Jis atsakė jiems: „Eikite ir pasakykite tam lapei: ‘Štai aš išvarinėju demonus ir gydau šiandien, tai darysiu ir rytoj, o trečią dieną būsiu visa atlikęs. 33 Bet šiandien ir rytoj, ir poryt aš turiu keliauti – nedera juk pranašui žūti ne Jeruzalėje’.“

34 „Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmuši akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus tarsi višta savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai! 35 Štai paliekami jums jūsų namai. Ir aš sakau jums: jūs manęs nebematysite, kol ateis laikas, kada tarsite: Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!“

 

Mąstymas

Prašyti ištikimybės ir aukos dvasios pašaukimo kelyje

Meditaciją pradėsiu karšta malda į Šv. Dvasią, kad apvalytų mano širdį ir padėtų susikaupti ties evangeline scena, kurią aprašo Lukas. Atiduosiu Šv. Dvasiai visus savo rūpesčius ir įtampas, kurios trukdo man susikaupti ir klausytis Dievo žodžio.

*

Jėzus yra kelyje į Jeruzalę. Jis žino, kad ten Jo laukia kančia ir mirtis. Kontempliuosiu Jėzų, kuris ryžtingai ir ištikimai eina įvykdyti savo misijos. Jis neatsitraukia, neišsigąsta nieko, kas apsunkina misijos įvykdymą. 

*

Pažvelgsiu į savo pašaukimą, į kelią, kurį iki šiol nuėjau. Prisiminsiu savo patirtus išbandymus ir krizes. Paklausiu savęs apie savo gyvenimo tikslą. Kur einu? Kas man gyvenime yra svarbiausia? Ar esu ištikimas savo gyvenimo pasirinkimui? 

*

Jėzus, įkalbinėjamas pasitraukti, lieka ištikimas savo misijai. Pažvelgsiu į savo gyvenimą. Ar nepasiduodu baimei ir pagundai atsitraukti, pabėgti? Nuo ko dažniausiai bėgu? Į kur bėgu? Paklausiu savęs apie savo „slėptuves“. Ar dabar nuo ko nors bėgu, ko nors vengiu? 

*

Jėzus yra laikų ir žmogaus gyvenimo Viešpats. Jame galiu jaustis vidiniai laisvas ir saugus. Jis gali mane išgydyti iš bet kokios baimės ir išvaryti iš manęs demoną, kuris gundo mane atsitraukti. Ko dabar norėčiau Jėzaus paprašyti?

*

„Aš turiu keliauti...“. Jėzus eina pasirinktu keliu. Jis neatšaukia Tėvui duoto žodžio. Jėzus nori, kad iki galo išsipildytų Raštas. Įsisąmoninsiu, kad visa tai Jis daro dėl manęs. Kontempliuosiu savo Viešpatį, kuris dėl mano išganymo nepabūgsta net mirties. 

*

Paklausiu savęs: ką šiandien esu pasiruošęs padaryti dėl Jėzaus? Kokiai aukai esu pasiruošęs? Nuo ko dar bėgu?

Suklupsiu prie Jėzaus kojų ir prašysiu, kad padarytų mano širdį pasiruošusią bet kokiai aukai, kurios iš manęs Jis paprašys. 

 

 

www.clicktopray.org