Eilinis laikas. XXIII savaitė

Pirmadienis

Lk 6, 6–11

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už tinkamą ir tvarų gyvybiškai svarbių vandens išteklių valdymą, kad visi turėtų lygias galimybes jai naudotis.

  

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

 

   

Dienos Evangelija

 

6 Šabo dieną jis [Jėzus] nuėjo į sinagogą ir mokė. Ten buvo žmogus, kurio dešinė ranka buvo padžiūvusi. 7 Rašto aiškintojai ir fariziejai stebėjo, ar jis gydys šabo dieną, kad rastų kuo jį kaltinti. 8 Bet jis išskaitė jų mintis ir tarė vyrui su padžiūvusia ranka: „Kelkis ir stok į vidurį.“ Tasai atsistojo.

9 Tuomet Jėzus paklausė juos: „Aš klausiu jus, ar per šabą leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“ 10 Ir, apžvelgęs visus aplinkui, jis tarė tam žmogui: „Ištiesk savo ranką!“ Tas ištiesė, ir ranka atgijo. 11 O jie baisiai įniršo ir tarėsi, ką Jėzui padaryti.

 

Mąstymas

Prašyti malonės giliai suvokti savo vertę, kurią turiu Dievo akyse

Įeisiu į sinagogą, kur Jėzus moko žmones. Stebėsiu Jo gilų žvilgsnį. Jis pastebi kiekvieną žmogų ir žino kiekvieno klausytojo mintis. Jis atskleidžia ir pataiso kiekvieno žmogaus širdies siekius.

*

Tyloje kontempliuosiu Jėzaus žvilgsnį. Kokie jausmai kyla mano širdyje, kai susitinku su Jėzaus žvilgsniu ir kai pagalvoju apie tai, kad Jis mane mato ir pažįsta iki pat gelmių? Prašysiu Jėzaus, kad leistų man pažvelgti į save Jo akimis. 

*

Jėzus liepia sergančiam žmogui atsistoti viduryje. Prašysiu Jėzaus, kad padėtų man giliau suprasti simbolinę tos scenos prasmę. Atsistosiu arti sergančio žmogaus, kad kartu su juo galėčiau išgyventi susitikimą su Jėzumi. 

*

Jėzus pakelia žmogų, kuris yra prislėgtas kančios. Jis padeda jam pajudėti iš savo negalios. Jėzus tai daro visų akivaizdoje. Šitame sergančiame žmoguje Jėzus pakelia kiekvieną žmogų. Taip pat ir mane Jis pakelia iš visko, kas slegia mano gyvenimą ir stumia į nusivylimą. 

*

Jėzus pastato žmogų šventyklos viduryje ir jį išgydo. Tai daro šeštadienį, kuris yra pašvęstas Dievui. Tuo Jėzus primena mano vertę, kurią turiu Dievo akyse. Mano gyvenimas yra didžiausia šlovė Dievui. Esu  Jo šventovė.

*

Ką galiu pasakyti Jėzui apie savo savivertę? Ar yra, kas silpnina mano savivertę? Kas yra mano „padžiūvusi ranka“? Prašysiu Jėzaus, kad mane pakeltų ir išgydytų mano savęs vertinimą. 

*

Pabaigsiu mąstymą šlovinimo malda. Pašlovinsiu Dievą Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią už savo gyvenimą ir už savo žmogiškąjį orumą. Pašlovinsiu Trejybę už tai, kad Jėzus tapo Žmogumi. Adoruosiu Jėzaus dievystę ir žmogystę. 

Sukalbėsiu Jėzaus Vardo litaniją.

 

 

 

www.clicktopray.org