Eilinis laikas. XXXI savaitė

Penktadienis

Lk 16, 1–8

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už tinkamą turto naudojimą, nepasiduodant egoizmo pagundai, kad jis visada tarnautų bendrajam gėriui ir solidarumui su tais, kurie gyvena nepritekliuje.   

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

   

1 Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Buvo vienas turtingas žmogus. Jis turėjo prievaizdą. Tas buvo jam apskųstas, esą eikvojąs jo turtą. 2 Tuomet, pasišaukęs jį, turtuolis pasakė: ‘Ką aš girdžiu apie tave šnekant?! Duok savo prievaizdavimo apyskaitą, nes jau nebegalėsi būti prievaizdu’. 3 O tasai tarė sau: ‘Ką veiksiu, kad šeimininkas atima iš manęs prievaizdavimą? Kasti neįstengiu, o elgetauti man gėda. 4 Jau žinau, ką daryti, kad žmonės mane priimtų į savo namus, kai būsiu atleistas iš tarnybos’.

5 Jis pasikvietė po vieną savo šeimininko skolininkus ir klausė pirmąjį: ‘Kiek tu skolingas mano šeimininkui?’ 6 Šis atsakė: ‘Šimtą statinių aliejaus’. Tada jis tarė: ‘Imk savo skolos raštą, sėsk ir tuoj pat rašyk: penkiasdešimt’. 7 Paskui klausė kitą: ‘O kiek tu skolingas?’ Anas atsakė: ‘Šimtą saikų kviečių’. Jis tarė: ‘Imk skolos raštą ir rašyk: aštuoniasdešimt’.

8 Šeimininkas pagyrė suktąjį prievaizdą, kad jis gudriai pasielgęs. Šio pasaulio vaikai apsukresni tarp panašių į save negu šviesos vaikai.“

 

Mąstymas

Prašyti tvirto suvokimo, jog mano didžiausias turtas yra veikli meilė

Nurimsiu ir atsisėsiu kartu su mokiniais arti Jėzaus, kuris nori man papasakoti palyginimą apie tai, kaip reikia sumaniai gyventi, kad nebūtų iššvaistytas gyvenimas. Jis mane moko, kaip „laimėti“ gyvenimą. 

*

Mano gyvenimas yra kaip prievaizdo, kuris gavo iš Dievo nuosavybę: pašaukimą, talentus, sugebėjimus, artimus žmones. Yra dvi galimybės: arba padauginu nuosavybę, arba ją iššvaistau. Kaip buvo iki šiol?

*

Kai eikvoju gyvenimą, Dievas man siunčia įvairių išbandymų, kad susivokčiau. Ar atsimenu tokias akimirkas, kuriose sunkios patirtys privesdavo mane iki to, kad peržvelgčiau ir kai ką pakeisčiau savo gyvenime?

*

„Ką veiksiu...?“ Bejėgiškos situacijos, kuriose „iš po kojų slysta žemė“, primena man, kad nepriklausau vien tik sau ir kad mano gyvenimas yra Dievo rankose. Kaip ištveriu tokiomis akimirkomis? 

*

Aukščiausia sumanumo išraiška yra vadovavimasis gailestingumu. Gerumas ir jautrumas kitiems daro mane turtingą: palenkia man žmones, o svarbiausia – neša džiaugsmą.

*

Kada nors teisme Dievas paklaus mane apie mano konkrečius gerumo veiksmus. Paprašysiu Jo, kad padėtų man ištirti mano žmogiškojo jautrumo „pulsą“.

*

Nuoširdžioje maldoje su Jėzumi pažvelgsiu į savo „gyvenimo nuosavybę“. Kiek čia yra gerumo ir kiek aplaidumo meilės srityje? Palaikysiu širdyje nuoširdų prašymą:

„Jėzau, paimk iš manęs viską ir suteik beribės meilės“.

 

 

 

www.clicktopray.org