EILINIS LAIKAS · XII SAVAITĖ

Ketvirtadienis

Mt 7, 21–29

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad sportas taptų taikos, susitikimo ir dialogo tarp kultūrų ir tautų priemone ir skatintų tokias vertybes, kaip pagarba, solidarumas bei asmeninis tobulėjimas. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

Jėzus bylojo savo mokiniams:

21 „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į Dangaus Karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią. 22 Daugelis man sakys, anai dienai atėjus: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų tavo vardu?!’ 23 Tuomet jiems pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs nedorėliai!’
24 Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. 25 Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos. 26 Kas klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į paiką žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio. 27 Prapliupo liūtys, ištvino upės, kilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus.“

28 Kai Jėzus baigė tas kalbas, minios stebėjosi jo mokslu, 29 nes jis mokė ne kaip jų Rašto aiškintojai, bet kaip turintis galią.

 

Mąstymas

Prašyti gilaus tikėjimo gydančia Žodžio galia

Pradėsiu mąstymą karšta malda į Šventąją Dvasią, kad atvertų mano širdį kiekvienam Jėzaus žodžiui. Pagalvosiu, kad Jis kreipiasi į mane asmeniškai. Jam labai svarbu, kad atėjus laikui aš būčiau Jo karalystėje. Atsisėsiu arti Jėzaus ir įsiklausysiu į Jo žodžius. 

*

Jėzus įspėja mane apie paviršutinį ryšį su Dievu, kuris remiasi tik žodžiu ir išoriniais gestais. Mano tikras ryšys su Jėzumi  patvirtinamas atsidavimu Tėvo valiai. 

*

Jėzus parodo paskutinio teismo dieną, kada daugelis remsis ženklais ir stebuklais, padarytais Jo vardu, o Jėzus remsis jų širdžių ir sąžinės būsena.

*

Ką galiu pasakyti apie savo gyvenimo moralinę būklę? Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi paklausiu Jo, kas mano gyvenime Jam suteikia didžiausią džiaugsmą, o kas labiausiai žeidžia? Ar norėčiau šiandien atsistoti prieš Jį su savo sąžine?

*

„Aš niekuomet jūsų nepažinojau...“. Kokius jausmus manyje sukelia šie Jėzaus žodžiai? Ką galiu šiandien pasakyti apie savo vidinį ryšį su Jėzumi? Ar yra manyje neteisumo apraiškų, kurios atitolina mane nuo Jo?  

*

Jėzus pažada man, kad Jo žodžiai bus didžiausias mano gyvenimo ramstis. Jie padės man ištverti kiekvieną išbandymą. Ar esu patyręs tai savo gyvenime? Ką galiu pasakyti apie savo gyvenimą su Dievo Žodžiu kasdienybėje? 

*

Prašysiu stebėjimosi Dievo Žodžiu malonės. Jėzus moko mane kaip tas, kuris turi galią. Su nusižeminimu atversiu prieš Jį didžiausias savo silpnybes. Atiduosiu tas silpnybes Jam kartodamas:

„Tavo Žodis yra mano stiprybė“.  

  

 

www.clicktopray.org