Eilinis laikas. XXIV savaitė

Ketvirtadienis

Lk 7, 36–50

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad šventojo Pranciškaus įkvėpti galėtume patirti savo ir visų Dievo mylimų  bei meilės ir pagarbos vertų kūrinių tarpusavio priklausomybę. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

   

Dienos Evangelija

 

36 Vienas fariziejus užsiprašė Jėzų pietų. Atėjęs į fariziejaus namus, jis sėdo prie stalo. 37 Ir štai moteris, kuri buvo žinoma mieste nusidėjėlė, patyrusi, kad jis fariziejaus namuose, atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalo ir, 38 verkdama priėjusi iš užpakalio prie jo kojų, ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo jo kojas ir tepė jas tepalu.

39 Tai matydamas fariziejus, kuris buvo Jėzų pasikvietęs, samprotavo pats vienas: „Jeigu šitas būtų pranašas, jis žinotų, kas tokia ši moteris, kuri jį paliečia, – kad ji nusidėjėlė!“ 40 O Jėzus prabilo: „Simonai, turiu tau ką pasakyti.“ Tas atsiliepė: „Sakyk, Mokytojau!“

41 „Skolintojas turėjo du skolininkus. Vienas buvo skolingas penkis šimtus denarų, o kitas – penkiasdešimt. 42 Jiems neturint iš ko atiduoti, jis dovanojo abiem. Katras labiau jį mylės? 43 Simonas atsakė: „Manau, jog tasai, kuriam daugiau dovanota.“ Jėzus tarė: „Teisingai nusprendei.“

44 Ir, atsisukęs į moterį, jis tarė Simonui: „Matai šitą moterį? Aš atėjau į tavo namus, tu nedavei man vandens kojoms nusimazgoti, o ji suvilgė jas ašaromis ir nušluostė savo plaukais. 45 Tu manęs nepabučiavai, o ji, vos man atėjus, nesiliauja bučiavusi man kojų. 46 Tu aliejumi man galvos nepatepei, o ji tepalu patepė man kojas. 47 Todėl aš tau sakau: jai atleidžiama daugybė jos nuodėmių, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli.“ 48 O jai tarė: „Atleidžiamos tau nuodėmės.“ 49 Sėdintieji kartu už stalo pradėjo svarstyti: „Kas gi jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia?!“ 50 O jis dar tarė moteriai: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami!“

 

Mąstymas

Prašyti paprastumo ir širdies atvirumo susitikimuose su Jėzumi

Kartu su Jėzumi įeisiu į fariziejaus Simono namus. Užimsiu vietą prie stalo. Atkreipsiu dėmesį į nusidėjėlę moterį, kuri su dideliu pasitikėjimu ir jautrumu artinasi prie Jėzaus. Simonas ir svečiai sumišę. Kaip ji gali taip elgtis? Kodėl Jis ją priima?

*

Kokie jausmai kyla manyje, kai matau moterį taip elgiantis? Ką galiu pasakyti apie savo santykį su Jėzumi tuomet, kai jaučiuosi labai nuodėmingas? Ar sugebu glaustis prie Jėzaus kaip ta moteris? Kokia tuomet yra mano malda? 

*

Kontempliuosiu moters laikyseną ir jos atvirumą. Ji susitelkusi į Jėzų. Simono laikysena visiškai priešinga. Jis užsidaręs ir kupinas įtarumo, nesidalija tuo, ką išgyvena. Kurioje iš tų dviejų laikysenų atpažįstu save?

*

Įsiklausysiu į Jėzaus žodžius, kalbančius apie moters didžiadvasiškumą ir meilę. Jis pastebi kiekvieną jos gestą ir sako, kad ji „labai pamilo“. Ką galiu pasakyti apie savo didžiadvasiškumą ir meilę? Prašysiu Jėzaus, kad parodytų man, kas labiausiai Jį džiugina mano laikysenoje.

*

Toliau įsiklausysiu į Jėzaus žodžius, ištartus Simonui: „Tu nedavei man...“. Ko dar nesugebu atiduoti Jėzui? Kur esu šaltas ir abejingas Jėzui?

*

„Jai atleidžiama daugybė jos nuodėmių“. Mąstysiu apie tai, kad Jėzus trokšta pasakyti tuos pačius žodžius ir man. Jis žino mano mintis, mato mane iki pat gelmių, regi mano širdį ir sąžinę. Prašysiu Jo, kad Sutaikinimo sakramente leistų man patirti Jo gailestingą, atleidžiančią meilę. 

*

Priglusiu prie Jėzaus ir savo ašaromis nuplausiu Jo kojas. Bučiuosiu jas ir prašysiu:

„Jėzau, sugražink man širdies tyrumą ir ramybę“.

 

 

 

www.clicktopray.org