Eilinis laikas. XXIX savaitė

Ketvirtadienis

Lk 12, 49–53

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad pastoracija psichikos sveikatos srityje būtų integruota visoje Bažnyčioje ir padėtų įveikti psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizavimą bei diskriminaciją.

   

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:

49 „Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų! 50 Aš turiu būti pakrikštytas krikštu ir taip nerimstu, kol tai išsipildys!“
51 „Gal manote, kad esu atėjęs atnešti žemei ramybės?! Ne, sakau jums, ne ramybės, o nesantarvės. 52 Nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris. 53 Tėvas stos prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą, motina prieš dukterį, duktė prieš motiną; anyta prieš marčią, ir marti prieš anytą".

 

Mąstymas

Prašyti Jėzaus meile liepsnojančios ir Jo troškimų pripildytos širdies

Kontempliuosiu Jėzų, kuris išsako man savo giliausius troškimus ir stiprius jausmus. Pakviesiu Jį į savo meditaciją tam, kad būčiau persmelktas Jo troškimais ir jausmais.

*

Jėzus prisipažįsta man, jog labai trokšta, kad „jau liepsnotų“ manyje Jo ugnis – meilės ugnis. Ką galiu pasakyti apie savo širdies degimą? Ar gyvenu stipriu troškimu mylėti Jėzų?

*

Pakviesiu Jėzų, kad uždegtų savo meile visus mano santykius, kurie yra šalti, abejingi, sužeisti. Jis nori priimti kraujo krikštą tam, kad išgydytų visas mano gyvenimo vietas, kurios „kraujuoja“. Atiduosiu jas Jėzui su tikėjimu.

*

Jėzaus teikiama ramybė nereiškia bet kokia kaina išsirūpintos „šventos ramybės“. Tikroji ramybė yra teisingų ir Dievo valiai paklusnių apsisprendimų vaisius. Tai  džiaugsmas širdies, kuri pajėgia rinktis gėrį ir atmesti blogį.

*

Peržvelgsiu savo širdyje svarbiausius gyvenimo pasirinkimus, kuriuos iki šiol esu padaręs. Kokiomis intencijomis tada vadovavausi? Ar atrandu savyje širdies ramybę, kai mąstau apie padarytus apsisprendimus? Ko norėčiau prašyti Jėzaus?

*

Gyvenimas su Jėzumi reikalauja iš manęs radikalių pasirinkimų netgi tada, kai stovėjimas Jo pusėje ves į skilimą tarp artimųjų, manęs atmetimą. Prašysiu Jėzaus ryžto ir aiškumo įgyvendinant evangelinius pasirinkimus.

*

Priglusiu prie Jėzaus ir nuoširdžiame pokalbyje patikėsiu Jam artimiausius man asmenis, kurie nesugeba atsiverti Evangelijai ir gyvena susiskaldę savo viduje. Melsiu už juos:

„Jėzau, uždek juos ir perkeisk juos savo troškimais“.

  

 

 

www.clicktopray.org