Rugpjūčio 15 d.

ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ĖMIMAS Į DANGŲ (ŽOLINĖ)

Lk 1, 39-56

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad didžiuosiuose miestuose, kuriems dažnai būdingas žmonių anonimiškumas ir vienatvė, sugebėtume rasti naujų Evangelijos skelbimo formų ir kūrybingų kelių bendruomenėms kurti.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

39 Tomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. 40 Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą. 41 Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. 42 Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! 43 Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! 44 Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. 45 Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta.“

46 O Marija prabilo:
47 „Mano siela šlovina Viešpatį,
mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
48 nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę.
Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,

49 nes didžių dalykų padarė man Viešpats, ir šventas yra jo vardas!
50 Jis maloningas iš kartos į kartą
tiems, kurie jo klauso.

51 Jis parodo savo rankos galybę
ir išsklaido išdidžios širdies žmones.

52 Jis numeta galiūnus nuo sostų
ir išaukština mažuosius.
53 Alkstančius gėrybėmis apdovanoja,
turtuolius tuščiomis paleidžia.
54 Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui,
kad minėtų jo gailestingumą,
55 kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams –
Abraomui ir jo palikuonims per amžius.“
56 Marija prabuvo pas Elzbietą apie tris mėnesius, o paskui sugrįžo į savo namus.

 


 

Mąstymas

Prašyti žmogiško jautrumo ir paprastumo susitikimuose su kitu žmogumi

Žvelgsiu į Mariją, kuri skubiai išsiruošia į tolimą ir sunkią kelionę, kad patarnautų Elžbietai. Paprašysiu Marijos, kad leistų man eiti kartu su Ja. Pasistengsiu įsijausti į jos išgyvenimus.

*

Pamatysiu džiaugsmą Elžbietos veide, kai ji sveikinasi su Marija. Dvi moterys su nuolankumu išeina susitikti, apsikabina su meile ir pagarba. Kontempliuosiu jų susitikimą, gestus, pokalbį.

*

Kokie yra mano santykiai su artimaisiais, šeimoje ir bendruomenėje? Ar sugebu išeiti pasitikti visus be išimties? Ar yra tokių asmenų, kurių vengiu ir dėl įvairių priežasčių nesugebėčiau jiems patarnauti? Kas jie tokie? Nuoširdžioje maldoje paprašysiu, kad Marija padėtų man prie jų prisiartinti. 

*

Žvelgsiu į Mariją, kuri pilna dėkingumo išlieja savo džiaugsmą Dievui. Ji šlovina Jį už Jo gerumą ir gailestingumą. Jame Marija atranda savo didybę ir vertę. Ji džiaugiasi savo pašaukimu. Marijos malda tampa jos dvasinio grožio veidrodžiu.

*

Su giliu dėmesiu skaitydamas giesmės Magnificat eilutes, pastebėsiu Marijos sielos grožį. Kokie Marijos bruožai mane labiausiai paliečia? Žvelgsiu į ją ir sotinsiu savo širdį jos vidiniu grožiu. 

*

Ką galiu pasakyti apie savo asmeninę maldą? Kokia malda gali atspindėti mano vidinę būseną? Kokius žodžius iš Marijos maldos galėčiau pakartoti kaip savo, o kokie man atrodo svetimi ir tolimi?

*

Nuoširdžiame pokalbyje su Marija paprašysiu jos, kad išmokintų mane pamilti nuolankią tarnystę ir gilią vidinę maldą. Tų pačių malonių paprašysiu ir savo artimiesiems.

Pabaigoje sukalbėsiu maldą Magnificat.

 

 

www.clicktopray.org