III VELYKŲ SAVAITĖ 

Penktadienis

Jn 6, 52–59

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už kunigus, išgyvenančius pašaukimo krizę, kad jie gautų reikiamą dvasinį palydėjimą, o bendruomenės supratingai palaikytų juos malda.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

  

Dienos Evangelija

 

52 Žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“

53 O Jėzus jiems kalbėjo:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo,
neturėsite savyje gyvybės!
54 Kas valgo mano kūną

ir geria mano kraują,
tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.
55 Mano kūnas tikrai yra valgis,

ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.
56 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują,
tas pasilieka manyje, ir aš jame.
57 Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas
ir aš gyvenu per Tėvą,
taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane.
58 Štai duona, nužengusi iš dangaus!
Ji ne tokia,
kokią protėviai valgė ir mirė.
Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius.“
59 Visa tai jis paskelbė, mokydamas Kafarnaumo sinagogoje.

 

Mąstymas

Prašyti gilaus supratimo tiesos, kad Jėzus kasdien duoda man gyvybę

„Įeisiu“ į sinagogą, kurioje Jėzus moko. „Prasibrausiu“ pro minią, kad būčiau arti Jėzaus. Paprašysiu Šventosios Dvasios, kad savo ausimis ir širdimi sugerčiau kiekvieną Jėzaus žodį.

*

Atkreipsiu dėmesį į klausytojų reakciją. Jėzaus žodžiai daugeliui sukelia nerimą. Tarp jų atsiranda įtampa, bet Jėzus „negesina“ įtampos. Su dar didesniu tvirtumu Jis kartoja žodžius apie Jo Kūno ir Kraujo priėmimą. 

*

Ką galiu pasakyti apie tai, kaip aš klausausi Evangelijos? Ar Jėzaus žodžiai paliečia mane iki gelmių? Ar persmelkia mane iki gelmių tiesa, kad neturėsiu gyvybės savyje, jeigu nepriimsiu Kristaus Kūno ir Kraujo? 

*

Paklausiu savęs apie savo pamaldumą Eucharistijai. Ar tikiu, kad kasdien iš tikrųjų galiu priimti ir adoruoti Kristaus Kūną ir Kraują? Kas man yra Eucharistija ir adoracija?

*

Jėzus palieka man pažadą, kad jeigu maitinsiuosi Jo Kūnu ir Krauju, tada būsiu Jame ir gyvensiu per Jį. Ar iš tikrųjų to noriu? Kokius jausmus ir troškimus jaučiu Jo atžvilgiu? 

*

Kas šiandien yra mano „duona“, dėl kurios atiduodu savo gyvenimo jėgas? Atkreipsiu dėmesį į savo mintis, jausmus ir laikyseną. Iš kur iš tikrųjų semiuosi gyvybės: iš Jėzaus, iš darbo, iš malonumų, iš stiprių jausminių prisirišimų?

*

Pasistengsiu surasti laiko Jėzaus Eucharistijoje adoracijai. Adoruosiu Jį ir prašysiu:

„Išmokyk mane semtis gyvybės iš Tavęs“. 

 

 

 

www.clicktopray.org