I VELYKŲ SAVAITĖ 

Antradienis, Velykų trečioji diena

Jn 20, 11–18

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už kunigus, išgyvenančius pašaukimo krizę, kad jie gautų reikiamą dvasinį palydėjimą, o bendruomenės supratingai palaikytų juos malda.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

  

Dienos Evangelija

 

11 Marija stovėjo lauke palei kapą ir verkė. Verkdama ji pasilenkė į kapo vidų 12 ir pamatė du angelus baltais drabužiais, sėdinčius – vieną galvūgalyje, kitą kojų vietoje – ten, kur būta Jėzaus kūno. 13 Jie paklausė ją: „Moterie, ko verki?“ Ji atsakė: „Kad paėmė mano Viešpatį ir nežinau, kur jį padėjo.“ 14 Tai tarusi, ji atsisuko ir pamatė stovintį Jėzų, bet nepažino, kad tai Jėzus. 15 O jis tarė jai: „Moterie, ko verki? Ko ieškai?“ Jinai, manydama, jog tai sodininkas, atsakė: „Gerbiamasis! Jei tamsta jį išnešei, pasakyk man, kur padėjai. Aš jį pasiimsiu.“ 16 Jėzus jai sako: „Marija!“ Ji atsigręžė ir sušuko hebrajiškai: „Rabuni!“ (Tai reiškia: „Mokytojau“). 17 Jėzus jai tarė: „Nelaikyk manęs! Aš dar neįžengiau pas Tėvą. Verčiau eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: ‘Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą’.“ 18 Marija Magdalietė nuėjo ir pranešė mokiniams, kad mačiusi Viešpatį ir ką jis jai sakęs.

 

Mąstymas

Prašyti gyvo ryšio su prisikėlusiu Jėzumi dovanos

Karštai kviesiu Šventąją Dvasią, kad nuvestų mane prie tuščio kapo ir leistų kartu su Magdalena patirti susitikimą su prisikėlusiu Jėzumi.

*

Atsistosiu šalia Magdalenos, kuri skausmingai verkia priešais kapą. Įsiklausysiu į jos verksmą. Tyloje būsiu prie moters, kuri aprauda didžiausią savo gyvenimo praradimą. 

*

Įsiklausysiu į Magdalenos pokalbį su angelais.  Ilgiau pasiliksiu ties jos žodžiais: „Paėmė mano Viešpatį...“. Įsijausiu į tų žodžių toną. Magdalena ieško mylimojo Jėzaus ir tuo pat metu jaučiasi bejėgė. 

*

Magdalena antrą kartą girdi klausimą: „Ko verki?“. Ji neatpažįsta klausiančiajame Jėzaus. Pasinėrusi raudojime ir skausme, ji nepajėgia pastebėti To, kurio ieško.

*

Kame labiausiai susitapatinu su Magdalena? Ką galiu pasakyti apie savo santykį su gyvuoju Jėzumi skausmo dėl patiriamos netekties akimirkose?

*

Sutelksiu savo vaizduotės žvilgsnį ties Magdalena tą akimirką, kai ji išgirsta savo vardą: „Marija!“. Pastebėsiu, kaip staiga pasikeičia jos žvilgsnis, jos veidas. Jėzus meilės kupinu žodžiu „Marija!“ ištraukia jos širdį iš sielvarto kapo.

*

Ar esu patyręs savo gyvenime tokį susitikimą su Jėzumi, kuris apvertė aukštyn kojomis mano gyvenimą? Ar atsimenu, kokiais žodžiais Jis į mane tada kreipėsi? Ar jie gyvena manyje taip, kaip anksčiau?

*

Kontempliuosiu gyvąjį Jėzų, kuris žengia pas Tėvą. prisiartinsiu prie Jo kaip Magdalena ir su meile kartosiu Jėzaus vardą, kuriuo labiausiai norisi Jį vadinti:

„Mano Išganytojau, mano Viešpatie, mano Mokytojau, mano Drauge...“.



 

 

www.clicktopray.org