Kasdienapmastau.lt

Eilinis laikas. XXXIV savaitė

Antradienis

Lk 21, 5–11

Dienos paaukojimo malda

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

Melskimės, kad su mintimis apie savižudybę kovojantys žmonės savo bendruomenėje rastų jiems reikalingą paramą, pagalbą bei meilę ir atsivertų gyvenimo grožiui.

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

Dienos Evangelija

⁵ Kai kuriems kalbant apie šventyklą, kad ji išpuošta gražiais akmenimis bei dovanomis, Jėzus prabilo: ⁶ „Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta.“ ⁷ Jie paklausė: „Mokytojau, kada šitai įvyks? Ir koks bus ženklas, kada tai prasidės?“

⁸ Jis pasakė: „Žiūrėkite, kad nebūtumėte suklaidinti, nes daugelis ateis, prisidengę mano vardu, ir sakys: ‘Tai aš!’ ir: ‘Atėjo metas!’ Jūs neikite paskui juos! ⁹ O kai išgirsite apie karus ir maištus, nenusigąskite. Visa tai turi pirmiau įvykti, bet dar negreit galas.“

¹⁰ Ir dar sakė: „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. ¹¹ Šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų, ligų ir badmečių. Bus baisenybių ir didelių ženklų iš dangaus.“

Mąstymas

Prašyti gilaus pasitikėjimo Jėzumi ir saugumo, glūdinčio Jame

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris lanko pasaulio šventoves. Jis įeina taip pat ir į man brangiausią šventovę ir sako: „Ateis laikas, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens“. Kokius jausmus sukelia manyje Jėzaus žodžiai?

Išorinis šventovės grožis man tiktai primena apie Tą, kuris Vienas yra Šventas ir Amžinas. Visa, kas išoriškai gražu, atėjus laikui sunyks. Liks tiktai buvimas su Nuostabiuoju, kuris yra Dievas.

Ar ilgiuosi Dievo? Ar adoruoju Jį? Ar traukia mane buvimas su Juo? Išliesiu Jam tikruosius savo širdies jausmus. Ko norėčiau Jo prašyti?

Jėzus perspėja mane apie netikrus pranašus, kurie vilios mane gražiais žodžiais ir pažadais. Jis vienareikšmiškai sako man, kad neičiau paskui juos.

Įsiklausydamas į Jėzaus perspėjimą klausiu savęs: ko gyvenime daugiausiai klausau, su kuo tariuosi? Kuo tikiu labiausiai? Kokiais žodžiais maitinuosi dažniausiai? Kokią vietą tarp tų asmenų ir žodžių atranda Jėzus ir Jo Žodis?

Jėzus trokšta man suteikti vidinės ramybės, atpažįstant ženklus, kurie bus pirma Jo atėjimo. Jis taip pat moko mane kantrybės ir pasitikėjimo. Tiktai Jo žodis yra patikimas ir amžinas.

Pulsiu ant kelių prieš Jėzų ir patikėsiu Jam visą savo ateitį, ypač sunkias patirtis, kurios man dar prieš akis. Patikėsiu Jam taip pat visus savo gyvenimo pasirinkimus. Su meile ir tikėjimu kartosiu:

„Tavimi, Jėzau, pasitikiu, nebūsiu sugėdintas per amžius“.