EILINIS LAIKAS · XVI SAVAITĖ

Penktadienis

Mt 13, 18–23

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad žmogaus gyvybė būtų gerbiama ir ginama kiekviename jos egzistencijos tarpsnyje, pripažįstant ją Dievo dovana.

  

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:

18 „O jūs nūn pasiklausykite palyginimo apie sėjėją. 19 Pas kiekvieną, kuris girdi žodį apie Karalystę ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta širdyje. Tai ir yra pasėlys prie kelio. 20 Pasėlys ant uolų – tai tasai, kuris, girdėdamas žodį, tuojau su džiaugsmu jį priima. 21 Tačiau jis be šaknų – nepastovus žmogus. Ištikus kokiai negandai ar persekiojimui dėl žodžio, jis greit atkrinta. 22 Pasėlys tarp erškėčių – tai tas, kuris klauso žodžio, bet šio pasaulio rūpesčiai ir turto apgaulė nustelbia žodį, ir jis lieka nevaisingas. 23 Pasėlys geroje žemėje – tasai, kuris girdi ir supranta žodį; tas ir duoda derlių: kas šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą.“

 

Mąstymas

Prašyti malonės pamilti Dievo žodį

Jėzus atskleidžia man Žodžio jėgos ir „silpnumo“ paslaptį. Žodis yra palyginamas su grūdu, kuris slepia savyje didelę gyvybės jėgą, bet kartu jis lieka trapus ir priklausomas nuo žemės, į kurią nukrenta. Meditaciją pradėsiu malda į Šv. Dvasią, kad paruoštų mano širdį žodžio priėmimui. 

*

Jėzus paaiškina man palyginimą. Jis kalba apie keturias žemės, į kurią krenta žodžio sėkla, rūšis. Kuri iš jų labiausiai atspindi mano širdies nusiteikimą: kelias, uola, erškėčiai ar derlinga žemė? 

*

Jėzus parodo nebrandaus Dievo žodžio klausymosi priežasčių šaltinį. Kas labiausiai trukdo man giliai ir gyvai klausyti žodžio: neatidumas, neišpažinta nuodėmė, nepastovumas, laikinos gėrybės ir jų vaikymasis, kasdieniai rūpesčiai?

*

Palyginime Jėzus atkreipia dėmesį į sėjėją. Jis sėja dosniai, visur, taip pat ir ant uolėtos bei erškėčiuotos žemės. Grūdas išleidžia gyvybę ir ten, kur yra nors truputis geros žemės. 

*

Ir tada, kai aš jaučiuosi lyg „apleista“ žemė, Jėzus ateina pas mane su savo žodžiu. Jis sugeba labiausiai apleistą žemę pakeisti į derlingiausią. Ar aš noriu priimti žodžio grūdą, kurį Jėzus man duoda šiandien, ir auginti jį savyje? 

*

Žodis duos vaisių manyje, jeigu įsiklausysiu į jį ir stengsiuosi suprasti. Klausymuisi yra reikalingas laikas ir tylos erdvė, o supratimui – nuolankus atsidavimas Šv. Dvasios, kuri įkvėpė Žodį, vedimui. 

*

Ar rūpinuosi kasdien  surasti laiko Šv. Rašto skaitymui? Iš naujo pasiryšiu kasdien atlikti Dievo žodžio meditaciją. Melsiuosi psalmės žodžiais:

„Tavo žodis ... šviesa mano takui...“ (Ps 119, 105).

 

 

 

www.clicktopray.org