EILINIS LAIKAS · II SAVAITĖ

Pirmadienis

Mk 2, 18–22

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad malda su Dievo Žodžiu būtų gyvenimo maistas bei vilties šaltinis mūsų bendruomenėse ir padėtų mums kurti broliškesnę ir labiau misijinę Bažnyčią. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

 

Dienos Evangelija

 

18 [Tuo metu] Jono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. Žmonės atėję klausė Jėzų: „Kodėl Jono mokiniai ir fariziejų mokiniai pasninkauja, o tavieji ne?“ 19 Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvių svečiai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi su savimi jaunikį, jie negali pasninkauti. 20 Bet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tą dieną, jie pasninkaus.

21 Niekas nesiuva lopo iš naujo milo ant palaikio drabužio, antraip lopas atplėštų nuo jo gabalą (naujas nuo seno), ir skylė tik padidėtų. 22 Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui – nauji vynmaišiai!“

 

Mąstymas

Prašyti savęs išsižadančios ir pasiaukojančios dėl Jėzaus širdies

Atkreipsiu dėmesį į Jono mokinių ir fariziejų, kurie laikosi pasninko, elgesį. Fariziejų pasninkas neatneša jiems širdies ramybės. Jų širdyje gimsta priekaištai, panieka tiems, kurie nepasninkauja. Pasninkas apsunkina jų širdis.

*

Ką galėčiau pasakyti Jėzui apie savo pasninkus? Kokia yra mano dvasios būsena pasninko metu? Kas ragina mane pasninkauti? Kokią reikšmę turi pasninkas mano dvasiniame gyvenime? 

*

Jėzus pokalbyje su Jono mokiniais ir fariziejais išaiškina man tikrąją pasninko reikšmę. Jis moko mane neprisirišti prie pačios pasninko formos, primena man, kad pasninkas be Jėzaus neduoda ramybės. Galutinis visko, ką darau, tikslas yra meilė Sužadėtiniui.

*

Jėzus kviečia mane pasninkauti tada, kai savo gyvenime jaučiu Jaunikio nebuvimą šalia. Tikrasis pasninkas – tai ilgėjimasis Sužadėtinio. Pasninkas turi artinti mane prie Jo. Paprašysiu Jėzaus tokio pasninko, kuris pažadintų manyje Dievo meilę ir Jo ilgesį, malonės.

*

Jėzus palyginime moko mane pagarbos ir tam, kas „sena“, ir tam, kas „nauja“. Vidinio susitaikymo ir „palaikio drabužio“ bei „senų vynmaišių“ priėmimo trūkumas gundo mus manipuliuoti kitais ir „pakeisti pasaulį per jėgą“.

*

Pagalvosiu apie savo šeimą ir bendruomenę. Prisiminsiu tuos, kuriuos laikau „senų pažiūrų“ arba perdėtai „šiuolaikiškais“ žmonėmis. Koks yra mano širdies nusistatymas tokių žmonių atžvilgiu? Ar noriu su jais bendrauti ir bendradarbiauti? Ko dabar norėčiau Jėzaus paprašyti?

*

Savo širdyje atvesiu pas Jėzų tuos žmones, su kuriais man kasdienybėje sunkiausia gyventi ir dirbti kartu.

 

 

clicktopray.org