VII VELYKŲ SAVAITĖ 

Antradienis

Jn 17, 1–11a

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad visi - nuo didžiųjų gamintojų iki smulkiųjų vartotojų - nešvaistytų maisto ir stengtųsi užtikrinti, kad kiekvienam būtų prieinamas kokybiškas maistas. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

1 Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo: 

„Tėve, atėjo valanda!
Pašlovink savo Sūnų,
kad ir Sūnus pašlovintų tave

2 ir – tavo duota galia į visus žmones –
teiktų amžinąjį gyvenimą
visiems, kuriuos jam esi atidavęs.
3 O amžinasis gyvenimas – tai pažinti tave,
vienintelį tikrąjį Dievą,

ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją.
4 Aš tave pašlovinau žemėje, atlikdamas darbą,
kurį buvai man davęs nuveikti.
5 Dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save
ta šlove, kurią esu pas tave turėjęs
dar prieš atsirandant pasauliui.
6 Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms,
kuriuos man davei iš pasaulio.

Jie buvo tavo,

o tu juos atidavei man,
ir jie laikėsi tavojo žodžio.
7 Dabar jie suprato,
jog visa, ką man esi davęs, iš tavęs kyla.
8 Tavo man patikėtus žodžius aš perdaviau jiems,
o jie priėmė juos ir tikrai pažino,
kad esu iš tavęs išėjęs;
įtikėjo, kad esi mane siuntęs.
9 Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu,
bet už tavo man pavestuosius. Jie juk yra tavieji!
10 Ir visa, kas mano, yra tavo,
o kas tavo – tai mano,
ir aš pašlovintas juose.
11a Aš jau nebe pasaulyje... Jie dar pasaulyje,
o aš grįžtu pas tave.“

 

Mąstymas

Prašyti malonės suvokti tiesą, jog Jėzus meldžiasi už mane

Atsiklaupsiu arti Jėzaus, kad įsiklausyčiau į Jo pokalbį su Tėvu. Jėzaus maldoje atsiskleidžia Jo dvasios, minčių ir troškimų grožis. Ką galiu pasakyti apie savo maldą? Kokius troškimus, mintis ir jausmus dažniausiai atskleidžia mano malda? Pamąstysiu apie tai.

*

Atkreipsiu dėmesį į Jėzaus troškimus. Jis trokšta amžinojo gyvenimo visiems, kuriuos „Jam davė Tėvas“. Įsivaizduosiu Tėvą, kuris asmeniškai man atsiunčia savo Sūnų. Ar tikiu tuo, kad Jėzus ateina pas mane, siųstas savo Tėvo? 

*

Jėzus išpažįsta savo Tėvui, kad gyvena Jo garbei. Jėzus trokšta, kad per Jį apsireikštų Tėvo gerumas. Peržvelgsiu savo santykius su artimaisiais šeimoje ir bendruomenėje. Ko ieškau savo kasdieniuose užsiėmimuose ir tarnystėje – Dievo ar savo garbės? Paprašysiu malonės, kad galėčiau sąžiningai pažvelgti į savo motyvacijas, kurios lemia mano pasirinkimus.

*

Įsiklausysiu į Jėzaus maldos už mane žodžius. Jis sako, kad aš priklausau Tėvui, ir tais žodžiais išreiškia savo meilę man. Jėzus prašo Tėvą, kad mane saugotų, kadangi Jis pats mane labai myli. Pasistengsiu išgirsti šią Jo maldą – maldaujantį balsą ir susirūpinimą, kuris kyla, kai kalbasi su savo Tėvu apie mane. 

*

Įsijungsiu į Jėzaus maldą ir kartu su Juo maldausiu Tėvo, kad apsaugotų mane šiame pasaulyje nuo blogio. Pavesiu Jam visa, kas mane gąsdina kasdieniame gyvenime. Pavesiu Tėvui savo mintis, troškimus, siekius, apsisprendimus ir darbus, kad jie tarnautų didesnei Jo garbei.

Padėkosiu Jėzui, kad meldžiasi už mane savo dangiškajam Tėvui.

 

 

www.clicktopray.org