EILINIS LAIKAS · II SAVAITĖ

Antradienis

Mk 2, 23–28

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad malda su Dievo Žodžiu būtų gyvenimo maistas bei vilties šaltinis mūsų bendruomenėse ir padėtų mums kurti broliškesnę ir labiau misijinę Bažnyčią. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

 

Dienos Evangelija

 

 

23 Šabo dieną Jėzus ėjo per javų lauką, ir jo mokiniai eidami ėmė skabyti varpas. 24 Fariziejai priekaištavo: „Žiūrėk, jie daro per šabą tai, kas draudžiama.“

25 Jėzus atsakė: „Nejau neskaitėte, ką prireikus padarė Dovydas, kai jis ir jo palydovai neturėjo maisto ir buvo išalkę: 26 prie vyriausiojo kunigo Abiataro jis įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, ir davė jos valgyti savo palydovams, nors jos niekam nevalia valgyti, tik kunigams.“ 27 Ir pridūrė: „Šabas padarytas žmogui, ne žmogus šabui; 28 taigi Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats.“

 

Mąstymas

Prašyti vidinės jėgos viską deramai priimti

Meditacijos pradžioje prisiminsiu Morkaus evangelijoje aprašytą įvykį. Žvelgsiu į mokinius, kurie eina su Jėzumi per javų lauką. Jie yra alkani. Jėzus, galintis padaryti duonos padauginimo stebuklą, leidžia mokiniams patirti alkį – duonos trūkumą.

*

Jėzus kviečia mane būti kartu su Juo, bet nepažada, kad nepatirsiu žmogiško vargo, nes Jis pats pasirinko paprastą ir pilną trūkumų gyvenimą. 

*

Ko šiandien labiausiai alkstu, ko labiausiai stokoju? Atkreipsiu dėmesį į savo dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, kai ko nors stokoju. Ar sugebu apie tai pasikalbėti su Jėzumi?

*

Įsiklausysiu į Jėzaus ir fariziejų pokalbį. Atkreipsiu dėmesį į didžiulį požiūrių skirtumą, atsiliepiant į žmogiškus poreikius. Fariziejai žiūri į tai laikydamiesi Įstatymo raidės ir pagal ją teisia. Jėzus remiasi meile ir gina žmogų varge.

*

Jėzus remiasi įvykiu iš karaliaus Dovydo gyvenimo, nes nori priminti, kad Jo Tėvas yra neturtingųjų, alkanųjų Dievas ir kad visada kiekvienas ras prieglobstį Jo namuose. Įstatymą Jis taip pat davė tam, kad gintų žmogų varge.

*

Kaip aš priimu Dievo įsakymus? Ar tikiu, kad kiekvienas įsakymas, kurį Dievas siūlo Bažnyčioje, saugo mano gyvenimo laimę? Ar Dievo įsakymų priėmimas didina mano meilę sau ir artimui?

*

Jėzus yra Įstatymo Viešpats. Jeigu priglusiu prie Jo ir maitinsiuos Jo meile, man bus lengviau visur vadovautis gerumu. Prisiartinsiu prie Jėzaus, prisiglausiu prie Jo širdies ir kartosiu meilės aktą:

„Jėzau, duok man širdį ir akis, pilnas gerumo.“

 

 

clicktopray.org