XX EILINIS SEKMADIENIS

Mt 15, 21–28

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad didžiuosiuose miestuose, kuriems dažnai būdingas žmonių anonimiškumas ir vienatvė, sugebėtume rasti naujų Evangelijos skelbimo formų ir kūrybingų kelių bendruomenėms kurti.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

21 Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį. 22 Ir štai iš ano krašto atėjo viena moteris kanaanietė ir šaukė: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“ 23 Bet Jėzus neatsiliepė. Tuomet priėjo mokiniai ir ėmė jį prašyti: „Išklausyk ją, nes ji sekioja iš paskos šaukdama!“ 24 Jėzus tarė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis.“ 25 Tada moteris pribėgusi puolė ant žemės, maldaudama: „Viešpatie, padėk man!“ 26 Jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams.“ 27 O ji sako: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo.“ 28 Tuomet Jėzus tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai.“ Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.

 

Mąstymas

Prašyti ištvermės maldoje malonės abejonių metu

Prisijungsiu prie žmonių minios, kuri seka paskui Jėzų. Prisiartinsiu prie šaukiančios moters, kuri nori atkreipti Jėzaus dėmesį į save. Įsiklausysiu į jos jaudinantį šauksmą: „Pasigailėk manęs!“ 

*

Ar prisimenu kokį skausmingą išgyvenimą, kai labai kentėdamas šaukiausi Jėzaus: „Pasigailėk manęs!“? Ar šiuo momentu nesu panašiame stovyje? Kokiais žodžiais labiausiai išreikščiau dabartinę savo dvasios būseną? 

*

Pastebėsiu didelį moters skausmą, kai ji prašo malonės piktosios dvasios varginamai savo dukrai. Gal ir mano šeimoje, bendruomenėje yra žmonių, kuriuos vargina piktoji dvasia? Prašysiu Jėzaus, kad jų pasigailėtų. Kuriuos žmones norėčiau ypatingu būdu atiduoti Jėzui?

*

Atkreipsiu dėmesį į moters atkaklumą: ji nenustoja maldauti Jėzaus netgi tada, kai kiti liepia jai nutilti. Ką galiu pasakyti Jėzui apie savo ištvermę abejonių metu? Ar sugebu pasipriešinti nenorui, abejonei? 

*

Įsiklausysiu į moters ir Jėzaus pokalbį. Įsijausiu į jos vidinę kovą, kai išgirsta sunkius, netgi skaudžius Jėzaus žodžius. Ji nepasiduoda nevilčiai, abejonei, nenustoja toliau maldavusi.

*

Ar atsimenu maldos momentus, kuriuose patyriau ypatingą vidinį pasipriešinimą klausydamas Dievo žodžio? Kokie tai buvo žodžiai? Ar sugebėjau į juos atsiliepti? Kokie žodžiai Evangelijoje man yra sunkiausi? Kaip į juos atsiliepiu?

*

Prisiartinsiu prie Jėzaus, kuris pagonės tikėjimą rodo man kaip pavyzdį. Jos tikėjimas veda į dukters išgijimą. Priglusiu prie Jėzaus su savo pagundomis, abejonėmis bei nenoru ir kaip ta moteris kartosiu:

„Viešpatie, padėk man“. 

 

 

www.clicktopray.org