Kasdienapmastau.lt

EILINIS LAIKAS · XVI SAVAITĖ

Šeštadienis

Mt 13, 24 –30

Dienos paaukojimo malda

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

Melskimės, kad Ligonių patepimo sakramentas jį priimantiems žmonėms ir jų artimiesiems suteiktų Viešpaties stiprybės ir taptų vis labiau matomu užuojautos ir vilties ženklu visiems.

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

Dienos Evangelija

²⁴ Jis [Jėzus] pateikė jiems [miniai] kitą palyginimą: „Su Dangaus Karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą. ²⁵ Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau. ²⁶ Kai želmuo paūgėjo ir išplaukėjo, pasirodė ir raugės. ²⁷ Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?’ ²⁸ Jis atsakė: ‘Tai padarė mano priešas’. Tarnai pasisiūlė: ‘Jei nori, mes eisime ir jas išravėsime’. ²⁹ Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais, ravėdami rauges, neišrautumėte su jomis ir kviečių. ³⁰ Palikite abejus augti iki pjūties. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: ‘Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną’.“

Mąstymas

Prašyti malonės įkvėpimų atpažinimui ir išminties siekiant gėrio

Meditacijos pradžioje sužadinsiu savyje troškimą klausytis Jėzaus. Atsisėsiu arti Jėzaus ir su dėmesiu klausysiu palyginimo, kuriame jis pasakoja apie mano gyvenimą. Jėzus du kartus pabrėžia, kad mano gyvenime pasėjo gerą sėklą.

Ar tikiu, kad manyje yra pasėta gėrio sėkla, kad Dievas sukūrė mane gerą? Ar priimu ir myliu save? Ar pastebiu savyje gerus bruožus ir talentus? Jėzaus akivaizdoje išvardinsiu visas dovanas, kurias matau savyje.

Jėzus perspėja, kad egzistuoja priešas, kuris nori sunaikinti manyje gėrio daigus. Negaliu ignoruoti jo buvimo. Priešas veikia labai gudriai, dažniausiai tada, kai aš „užmiegu“. Ar tikiu, kad egzistuoja blogis – šėtonas? Ar yra manyje tokių gėrio sėklų, kurias aš pats savyje slopinu?

Kaip dažnai meldžiuosi ir prašau, kad gėris manyje augtų? Laikų pabaigoje Dievas galutinai sudegins blogio želmenis. Atsiduosiu Dievo Apvaizdai ir su pasitikėjimu prašysiu, kad saugotų manyje gėrio daigus ir rūpintųsi jų augimu.

„Palikite abejus augti iki pjūčiai“. Jėzus moko mane kantrybės. Gėris auga lėtai ir tarp žmogiškų silpnybių. Mano darbas su savimi nėra tik raugių išrovimas. Susikoncentravimas tik į tai, kas bloga, veda į nenorą ir atima gyvenimo džiaugsmą.

Veiksmingiausia kova su blogiu yra gėrio auginimas savyje. „Blogį nugalėk gėriu“. Tą pačia taisyklę reikėtų taikyti ir kitų žmonių atžvilgiu.

Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi prašysiu išminties, kad atpažinčiau piktojo taktiką ir pastebėčiau savyje ydų ir silpnybių užuomazgas. Atiduosiu į Jo rankas save ir darbą su savimi bei savo dvasinį augimą.