Prašysiu Meilės Dvasios, kad perimtų mane iki gelmių ir atvertų mano širdį Jėzaus žodžiams. Ko labiausiai norėčiau Jo paprašyti?

*

„Girdėjote ...“. Jėzus primena mokiniams, kad jų mintys ir širdis yra nuolat įtakoje to, ką girdi: mylėti draugus ir neapkęsti priešų. Ką dažniausiai girdžiu šia tema šiandien? Kokią įtaką mano galvosenai ir laikysenai turi tokie pasakymai?

*

„Aš jums sakau... Jėzus duoda man suprasti, kad Jo mokslas dažnai priešinasi visuomenės nuostatai. Ar sugebu stovėti Jėzaus pamokymų pusėje net tada, kai tai nėra modernu ir priešinasi daugumos nuomonei?

*

„Mylėkite savo priešus...“. Pirmiausia turėčiau prisipažinti Jėzui ir sau, kad turiu savo gyvenime priešų. Jų nepripažinimas gali pagilinti nesantaikos jausmus. Jeigu kyla manyje priešiškumo jausmai, tai pasistengsiu apie juos pakalbėti su Jėzumi.

*

Nusistatymas mylėti priešus iš karto nepakeičia mumyse sužeistų mūsų jausmų. Psichinės ir dvasinės žaizdos kartais gyja labai ilgai. Tik Dangiškasis Tėvas gali visiškai jas išgydyti.

*

Stosiu prieš Tėvą su savo nuoskaudomis ir sužeidimais. Priminsiu sau, kad Jis pažįsta mane iki gelmių. Taip pat žino mano priešus ir tą blogį, kurį man jie padarė. Jis nenustoja manęs mylėjęs. Prašysiu, kad Jo meilė gydytų mano žaizdas ir įskaudinimus.

*

Jėzus perspėja mane, kad savo gerumo neapribočiau tik išrinktiesiems. Ar yra mano gyvenime asmenų, kurių negaliu priimti? Nuo šiandien pasistengsiu dažniau melstis, kad būtų išgydyti sunkiausi mano santykiai, mano širdis: „Tėve, išgydyk mano širdį“.