IV GAVĖNIOS SEKMADIENIS

Jn 9, 1–41

 

1 Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. 2 Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo, – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė neregys?“ 3 Jėzus atsakė: „Nei jis nenusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai.

4 Man reikia dirbti darbus to, kuris mane siuntė, kolei diena.
Ateina naktis,
kada niekas negali darbuotis.

5 Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa!“
6 Tai taręs, jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis 7 ir tarė jam: „Eik ir nusiplauk Siloamo tvenkinyje.“ („Siloamas“ reiškia „Siųstasis“.) Tasai nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis. 8 Kaimynai ir kiti žmonės, kurie matydavo jį elgetaujantį, klausė: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“ 9 Vieni sakė: „Tai jis.“ Kiti: „Visai ne, tik į jį panašus.“ O jis atsakė: „Taip, tai aš.“ 10 Tada jie klausė jį: „O kaipgi atsivėrė tau akys?“ 11 Jis išpasakojo: „Žmogus, vardu Jėzus, padarė purvo, patepė juo mano akis ir pasakė: ‘Eik į Siloamą nusiprausti.’ Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau.“ 12 Jie vėl klausė: „Kur jisai?“ Šis atsakė: „Nežinau.“ 13 Tuomet jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus. 14 O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo šabas. 15 Fariziejai ėmė jį iš naujo kamantinėti, kaip jis praregėjęs. Jis paaiškino: „Jis patepė man akis purvu, aš nusiprausiau, ir dabar regiu.“ 16 Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko šabo.“ O kiti sakė priešingai: „Kaip galėtų nusidėjėlis daryti tokius ženklus?!“ Ir jų nuomonės nesutarė. 17 Tuomet jie ir vėl klausia buvusį neregį: „O ką tu manai apie vyrą, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas.“

18 Žydai nenorėjo tikėti, kad jis tikrai buvęs aklas ir praregėjęs. Jie liepė pašaukti praregėjusiojo gimdytojus 19 ir ėmė juos tardyti: „Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“ 20 Jo tėvai atsakė: „Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis yra gimęs aklas. 21 O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegu kalba už save.“ 22 Tėvai šitaip pasakė, bijodami žydų. Mat žydai buvo nutarę, jog kas tik išpažintų Jėzų esant Mesiją, turėtų būti išmestas iš sinagogos. 23 Todėl jo tėvai pasakė: „Jis suaugęs, klauskite jį patį.“

24 Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė: „Šlovink Dievą! Mes žinome, kad tas žmogus nusidėjėlis.“ 25 Jis atsiliepė: „Ar jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu.“ 26 Jie vėl klausė: „Ką jis tau darė? Kaip jis tau atvėrė akis?“ 27 Šis atsakė: „Aš jau sakiau, tik jūs neklausote. Ką dar norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti jo mokiniais?“ 28 Tada jie išplūdo jį, sakydami: „Tai tu esi jo mokinys, o mes – Mozės mokiniai. 29 Mes žinome, kad Mozei yra kalbėjęs Dievas, o iš kur šitas, mes nežinome.“ 30 Žmogus jiems atsakė: „Tai tikrai nuostabu, kad jūs nežinote, iš kur jis. O juk jis man atvėrė akis! 31 Žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių. Jis išklauso tik savo garbintojus, kurie vykdo jo valią. 32 Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis! 33 Jei šitas nebūtų iš Dievo, jis nebūtų galėjęs nieko panašaus padaryti.“ 34 Jie užriko ant jo: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar nori mus mokyti?!“ Ir išvarė jį lauk. 35 Jėzus sužinojo, kad jie buvo išvarę jį lauk, ir susitikęs paklausė jį: „Ar tiki Žmogaus Sūnų?“ 36 Šis atsakė: „O kas jis, Viešpatie, kad jį tikėčiau?“ 37 Jėzus tarė: „Tu jau esi jį matęs, ir dabar jis su tavimi kalba.“ 38 Žmogus sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“, ir parpuolęs pagarbino jį. 39 O Jėzus prabilo:

„Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo,
kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų.“
40 Prie jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: „Tai gal ir mes akli?“ 41 Jėzus atsakė:
„Jei būtumėte akli,
neturėtumėte nuodėmės,
bet štai jūs sakote: ‘Mes neakli!’ –
Taigi jūs kalti.“

 

 

Mąstymas

Prašyti išlaisvinimo iš dvasinio aklumo

Žvelgsiu į neregį, kuris nuo gimimo gyvena tamsybėse. Prisiminsiu tuos, kurie sunkiai serga, kurie kenčia daugybę metų. Atiduosiu juos Jėzui. Gal ir aš išgyvenu kokią sunkią patirtį? Pasakysiu apie tai Jėzui.

*

Pastebėsiu, kaip Jėzus, praeidamas pro neregį, sustoja ir išgydo jo akis. Įsivaizduosiu to žmogaus laimę tuo momentu, kai nusiplovė akis ir pirmą kartą pamatė pasaulį.

*

Kas labiausiai užmerkia mano akis džiaugsmui ir gyvenimo ramybei? Pasakysiu apie tai Jėzui. Karštai paprašysiu Jo, kad mane nuplautų ir išlaisvintų nuo to, kas veda mane į širdies tamsybes.

*

Neregio tėvai bijo liudyti apie Jėzų. O išgydytasis drąsiai skelbia tiesą, netgi nebijodamas fariziejų atmetimo ir pasmerkimo. Ką galiu pasakyti apie savo viešą Jėzaus liudijimą?

*

Stebėsiu fariziejų laikyseną, kurie nesugeba priimti tiesos apie Jėzų, Dievo Sūnų. Jiems trukdo asmeniškas „žinojimas“ apie Dievą. Turi savo nusistatytas schemas ir įsivaizdavimus, kurių negeba pakeisti.

*

Ar leidžiu Dievui, kad apsireikštų man kasdienybėje taip, kaip Jis pats to nori? Ar esu atviras gyvenimo įvykiams, per kuriuos Dievas apsireiškia man kaskart naujai? „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar nori mus mokyti?!“ Ar tiki tuo, kad Dievas gali kalbėti tau per „labai paprastus“ žmones? Kaip priimu silpnesnių ir mažiau man reikšmingų žmonių pamokymą, pastabas?

*

Pabaigos maldoje išreikšiu Jėzui savo tikėjimą. Kartu su išgydytu akluoju atiduosiu garbę Jėzui: „Tu esi mano vienintelis Išgelbėtojas.“