Atsistosiu mokinių tarpe, kurie kalbasi su Jėzumi Paskutinės vakarienės kambaryje. Kontempliuosiu nuoširdžią Jėzaus meilę, kuria kreipiasi į savo mokinius: „Vaikeliai, aš jau nebeilgai būsiu su jumis“.

*

Jėzus, žinodamas apie Judo išdavystę, ir tai, kad kančios valandą mokiniai Jį apleis, išlieka jiems jautrus ir juos mylintis. Dar daugiau, Jis suranda savyje jėgų juos paruošti išbandymo valandai. Jis sugeba užmiršti save dėl jų.

*

Kontempliuodamas Jėzaus laikyseną, pažvelgsiu į save. Ar sugebu ramiai praeiti pro tuos, kurie mane skaudino ir žeidė? Kaip susitinku ir kalbuosi su žmonėmis, kurie mane sužeidė?

*

„... kad jūs vienas kitą mylėtumėte“. Tai yra vienas iš paskutinių Jėzaus troškimų, paliekant šią Žemę. Galvojo apie visus, taip pat ir apie Judą. Meilė nieko negali aplenkti. Jėzus žino visus mūsų sužeidimus ir įskaudinimus, kuriais mes vienas kitą „luošiname“.

*

Pasistengsiu išgirsti rūpesčio pilnus Jo linkėjimus, kuriuos nukreipia mano bendruomenei, mano šeimai ir asmeniškai man. Nori, kad mylėčiau taip, kaip Jis mylėjo: taip pat ir tuos, kurie mane išduoda, apleidžia sunkiausiose mano gyvenimo akimirkose. Ką jaučiu savo širdyje, kai girdžiu tuos žodžius? Papasakosiu Jėzui apie visus savo pasipriešinimus, kuriuos jaučiu tiems žmonėms, kurie mane sužeidė.

*

Atiduosiu į Jėzaus rankas savo šeimą, bendruomenę. Paprašysiu tarpusavio meilės, kad tie, kurie žvelgs į mus, galėtų atpažinti mumyse tikrus Jėzaus mokinius. Atsiprašysiu už kiekvieną savo šeimos ir bendruomenės papiktinimą ir prašysiu Jėzaus: „Išgydyk mūsų santykius“.