II VELYKŲ SAVAITĖ 

Penktadienis

Jn 6, 1–15

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad kiekvienoje kultūroje būtų pripažįstamas moterų orumas ir vertė, kad liautųsi diskriminacija, kurią jos patiria įvairiose pasaulio šalyse.

  

Melskimės kad baigtųsi karas Ukrainoje.

  

  

Dienos Evangelija

 

1 Jėzus nuvyko anapus Galilėjos, arba Tiberiados, ežero. 2 Jį lydėjo didelė minia, nes žmonės matė stebuklus, kuriuos jis darė ligoniams. 3 Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo kartu su mokiniais. 4 Artėjo žydų šventė Velykos. 5 Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia daugybė pas jį atėjusi, Jėzus paklausė Pilypą: „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?“ 6 Jis klausė mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs. 7 Pilypas jam atsakė: „Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent po gabalėlį.“ 8 Vienas iš mokinių, Simono Petro brolis Andriejus, jam pasakė: 9 „Čia yra berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!“ 10 Jėzus tarė: „Susodinkite žmones!“ Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų. 11 Tada Jėzus paėmė duoną, sukalbėjo padėkos maldą ir davė išdalyti visiems ten sėdintiems; taip pat ir žuvų, kiek kas norėjo. 12 Kai žmonės pavalgė, jis pasakė mokiniams: „Surinkite likusius kąsnelius, kad niekas nepražūtų.“ 13 Taigi jie surinko ir iš penkių miežinės duonos kepalėlių pripylė dvylika pintinių gabaliukų, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų. 14 Pamatę Jėzaus padarytą ženklą, žmonės sakė: „Jis tikrai yra tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį.“ 15 O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.

 

Mąstymas

Prašyti pasitikėjimo ir atsidavimo Jėzui visame kame gilios patirties

„Įsimaišysiu“ į minią, kuri traukia paskui Jėzų. Daugelis prisimena nesenus Jo išgydymus. Tie žmonės yra pilni nuostabos. Žvelgsiu į jų veidus, akis. Jie spaudžiasi prie Jo.

*

Prisiminsiu dienas, kada veržiausi prie Jėzaus, stebėjausi Jo asmeniu, troškau su Juo būti. Kas traukė mane prie Jo? Kas traukia mane šiandien?

*

Atsisėsiu arti Jėzaus. Jo rūpestingos akys mato alkanus žmones. Jis pirmas pastebi žmonių poreikius, pirmiau, nei kiti apie tai pagalvoja. Kontempliuosiu nuoširdų Jėzaus rūpestį. 

*

Įsisąmoninsiu, kad Jėzus kasdien rūpestingai žvelgia į mane, žino visus mano poreikius. Jis pirmasis žino, ką reikią padaryti, pirmiau nei aš pats spėju pagalvoti. Ar tikiu jo kasdiene pagalba? Ar ją jaučiu? 

*

Atkreipsiu dėmesį į mokinių sumišimą, nervingą reakciją. Jie pasimeta savo bejėgiškume, jaučiasi silpni. Mokiniai nepajėgia įsisąmoninti, kad šalia yra Jėzus, kad Jam nėra negalimų dalykų. 

*

Ar atpažįstu save Pilypo ir Andriejaus reakcijose? Kokie rūpesčiai dabar labiausiai „slegia“ mano mintis ir širdį? Ar pajėgiu juos patikėti Jėzui? Pabandysiu tai padaryti. 

*

Kontempliuosiu Jėzų, kuris stebuklingai padaugina duoną. Atiduosiu Jam visus savo „mažus duonos kepalėlius“ ir kartosiu:

„Jėzau, Tavo rankose yra mano gyvenimas!“

 

 

www.clicktopray.org