Įsivaizduosiu Jėzų, besiartinantį prie Mato, kuris dirba muitinėje. Kontempliuosiu Jėzaus veidą ir Jo meilės kupiną žvilgsnį, nukreiptą į Matą.

*

Įsivaizduosiu netikėtumo užklupto muitininko reakciją: jo gestus, nuostabą veide ir pasimetimą. Jėzaus asmuo, Jo žvilgsnis ir žodžiai turėjo labai giliai paliesti Mato širdį, kad galėtų staiga palikti savo ligšiolinį pelningą darbą ir sekti Jį.

*

Ar atsimenu tokią situaciją iš savo gyvenimo, kai jaučiausi šokiruotas ir giliai paliestas Jėzaus artumo. Kokiomis aplinkybėmis tai įvyko? Smulkmeniškai prisiminsiu šį įvykį ir su dėkingumu papasakosiu apie tai Jėzui.

*

Įsivaizduosiu sekančią sceną, kuri fariziejams buvo sukrečianti ir piktinanti: Jėzus apsuptas muitininkų ir nusidėjėlių. Kontempliuosi Jėzų, sėdintį tarp visuomenės apstumtųjų, pasmerktųjų.

*

Kokie jausmai kyla manyje, kai įsivaizduoju šį paveikslą? Ar galiu įsivaizduoti Jėzų, kuris susitinka ir valgo su žmonėmis, kurie visuomenės yra pasmerkti? Ką jaučiu - džiaugsmą, ar vidinį pasipriešinimą? Atvirai apie tuos jausmus pasikalbėsiu su Jėzumi.

*

Ilgiau sustosiu ties Jėzaus žodžiais: „Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“. Pagalvosiu, kad Jėzus tuos žodžius sako asmeniškai man. Ragina mane, kad pas Jį ateičiau su visišku paprastumu, būtent tada, kai būsiu prislėgtas nuodėmės.

*

Pakviesiu Jėzų į tas savo gyvenimo vietas, kuriose jaučiuosi labiausiai silpnas ir liguistas. Prašysiu, kad Jis mane išgydytų.