EILINIS LAIKAS · VII SAVAITĖ

Penktadienis

Mk 10, 1–12

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad vienuolės, vienuoliai ir seminaristai augtų savo pašaukimo kelyje per savo žmogiškąjį, ganytojiškąjį, dvasinį ir bendruomeninį ugdymą, padedantį jiems tapti patikimais Evangelijos liudytojais.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

 

Dienos Evangelija

 

1 Jėzus, iškeliavęs iš ten, atvyksta į Judėją ir Užjordanę. Ir vėl žmonių būriai skuba pas jį, o jis vėl moko, kaip buvo pratęs. 2 Tada atėjo fariziejų, kurie, spęsdami jam pinkles, klausė jį, ar galima atleisti žmoną. 3 Jis atsakė jiems: „O ką jums yra įsakęs Mozė?“ 4 Jie tarė: „Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti.“ 5 Tuomet Jėzus prabilo: „Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą. 6 O nuo sukūrimo pradžios Dievas sukūrė juos kaip vyrą ir moterį.

7 Štai kodėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, 8 ir du taps vienu kūnu. Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. 9 Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria!“ 10 Namie mokiniai vėl klausė Jėzų apie tą dalyką. 11 Jis atsakė: „Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu. 12 Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja.“

 

Mąstymas

Prašyti laisvės nuo nesutvarkytų prisirišimų ir ištikimybės Dievo įsakymams

Įsiliesiu į minią, kuri veržiasi prie Jėzaus. Žmonės alksta Jo mokymo. Atkreipsiu dėmesį į jų susikaupusius veidus, besiklausant Jo  žodžių.

*

Ką galiu pasakyti apie savo ryšį su Dievo Žodžiu? Peržvelgsiu savo dieną. Ar surandu laiko tylai ir Žodžio klausymui? Kas man padeda ir kas trukdo kasdieniam susitikimui su Dievo žodžiui?

*

Atkreipsiu dėmesį į fariziejus, kurie išsiskiria iš minios. Jie yra kitokie, negu tie, kurie klausosi Jėzaus sulaikę kvėpavimą. Fariziejai nesiklauso. Jie turi savo paruoštus „receptus gyvenimui“. Jų susitikimas su Jėzumi nėra nuoširdus.   

*

Ilgiau sustosiu prie savo susitikimų su Jėzumi. Ar esu juose atviras ir nuoširdus? Ar sugebu su Juo kalbėtis apie viską? Ar yra tokių sričių  mano gyvenime, kurias noriu nuo Jo nuslėpti?

*

Jėzus perspėja mane dėl širdies kietumo. Užkietėjimas žudo dosnumą, padaro širdį siaurą, uždaro ją Dievo valios ieškojimui ir pažinimui.

*

Paklausiu savęs apie savo širdies būklę. Ar galiu pasakyti, kad svarbiausia man yra Dievo valios ieškojimas ir jos suradimas? Kokie nesutvarkyti prisirišimai užkietina mano širdį? 

*

Jėzus primena įsakymą apie santuokos neišardomumą. Karštai pasimelsiu už šeimas, kurios išgyvena krizę, ir už tuos sutuoktinius, kurie išsiskyrė, bei už jų vaikus. Ko norėčiau paprašyti savo tėvams, vaikams ir sau? Kartosiu:

„Duok man išlaikyti ištikimybę savo pašaukimui“. 

  

  

clicktopray.net