II GAVĖNIOS SEKMADIENIS

Lk 9, 28b–36

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad iširusios šeimos atleidimu išgydytų savo žaizdas, iš naujo atrasdamos tarpusavio dovanas net skirtumuose.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

 

  

  

Dienos Evangelija

 

28b [Jėzus] pasiėmė Petrą, Joną ir Jokūbą ir užkopė į kalną melstis. 29 Besimeldžiant jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti. 30 Ir štai pasirodė du vyrai, kurie kalbėjosi su juo. Tai buvo Mozė ir Elijas. 31 Jie pasirodė šlovėje ir kalbėjo apie Jėzaus išėjimą, būsiantį Jeruzalėje. 32 Petrą ir jo draugus apėmė miegas. Išbudę jie pamatė jo spindesį ir stovinčius šalia jo du vyrus. 33 Šiems tolstant, Petras kreipėsi į Jėzų: „Mokytojau, gera mums čia būti! Padarykime tris palapines: vieną tau, kitą Mozei ir trečią Elijui.“ Jis nesižinojo, ką kalbąs. 34 Jam tai besakant, užėjo debesis ir uždengė juos. Jiems panyrant į debesį, mokiniai nusigando. 35 O iš debesies aidėjo balsas: „Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite!“ 36 Balsui nuskambėjus, Jėzus liko vienas. O jie tylėjo ir tomis dienomis niekam nesakė apie savo regėjimą.

 

Mąstymas

Prašyti jautrumo Dievo įkvėpimams ir uolumo dalijantis dvasiniu gėriu su kitais

Prisijungsiu prie apaštalų, kurie lipa su Jėzumi į kalną. Prašysiu, kad pajusčiau širdimi Jėzaus artumą. Kalbėsiu su Juo apie savo kasdienybę, rūpesčius ir suspaudimus. 

*

Jėzus pats rodo iniciatyvą. Pasiima apaštalus ant kalno, kad atitrauktų juos nuo kasdienybės nuovargio ir paruoštų artėjančiai kančiai. Pastebėsiu Jėzaus rūpestį ir jautrumą savo silpniems mokiniams.

*

Ar rūpinuosi širdingų santykių su Jėzumi pagilinimu? Ar pastebiu įkvėpimus, per kuriuos Jėzus kviečia mane į asmeninę maldą? Kokius dvasinius įkvėpimus patyriau paskutiniu laiku? Kaip į juos atsiliepiau kasdienybėje?

*

Jėzus leidžia mokiniams išgyventi mistinę patirtį, kad jie galėtų pamatyti Jo dieviškumą ir grožį. Pastebėsiu apaštalų nuostabą ir laimę. Kartu su jais adoruosiu Jėzų, kuris trokšta pasotinti mane savo meile, savo dieviškumo ir žmogiškumo grožiu.

*

Mintimis sugrįšiu į tas patirtis, kuriose Jėzų jaučiau arčiausiai savęs. Kur tai buvo? Kada? Kokiose aplinkybėse? Prisiminsiu Jėzaus akivaizdoje stiprius išgyvenimus, dvasinius troškimus ir teigiamus jausmus. Padėkosiu Jam už juos. Jis man davė juos kaip pastiprinimą ir paguodą sunkiausiems mano gyvenimo momentams. 

*

Gilus ryšis su Jėzumi gali pakeisti sunkiausią mano kasdienybę. Atnaujinsiu savo maldoje gyvo ryšio su Jėzumi troškimą. Paprašysiu, kad būčiau kasdien ištikimas šitam troškimui. Šiandien dažnai kartosiu:

„Jėzau, trokštu ir ieškau Tavęs!“

  

  

clicktopray.net