Eilinis laikas. XXVI savaitė

Šeštadienis

Lk 10, 17–24

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad Bažnyčia ir toliau visokeriopai remtų sinodinį kelią kaip bendros atsakomybės ženklą ir skatintų kunigų, vienuolių bei pasauliečių įsitraukimą, bendrystę ir misiją.  

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

17 Septyniasdešimt du [mokiniai] sugrįžo ir su džiaugsmu kalbėjo: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo.“ 18 O Jėzus atsiliepė: „Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus. 19 Štai aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų. 20 Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje.“

21 Tuomet jis pradžiugo Šventąja Dvasia ir prabilo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko. 22 Viskas man yra mano Tėvo atiduota. Ir niekas nežino, kas yra Sūnus, tik Tėvas, nei kas yra Tėvas, tik Sūnus ir tas, kam Sūnus panorės apreikšti.“

23 Atsigręžęs vien tiktai į mokinius, jis tarė: „Palaimintos akys, kurios regi, ką jūs regite. 24 Sakau jums: daugel pranašų ir karalių troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo.“

 

Mąstymas

Prašyti vidinio džiaugsmo dėl to, kad mano vardas yra įrašytas danguje, malonės

Pasinersiu į mokinių džiaugsmo atmosferą. Įsivaizduosiu besišypsantį Jėzų, kuris džiaugiasi kartu su mokiniais. Mokiniai yra laimingi, nes patyrė, kokią galią turi jų tarnystė, kai veikia Jėzaus vardu. 

*

Įsisąmoninsiu, kad Jėzus nori man suteikti galią per Žodį, kurio klausausi. Jeigu gyvenu Jo Žodžio galioje, tai visos piktosios dvasios pasitrauks. Jėzus yra didesnis ir galingesnis už visas mano pagundas ir rūpesčius.

*

Mano vardas yra įrašytas danguje. Ta tiesa gali tapti man nesibaigiančiu laimės šaltiniu. Tėvas kasdien su meile taria mano vardą. Aš Jam esu svarbesnis už visus mano apaštalavimo pasiekimus. 

*

Žvelgsiu į Jėzų, kuris išgyvena džiaugsmą Šventojoje Dvasioje. Jis šlovina Tėvą už tai, kad dalijasi savo paslaptimis su mažutėliais, silpnais ir trapiais kaip aš. Jo meilė yra gryna dovana. Šlovinsiu Tėvą kartu su Jėzumi.

*

Kreipsiuosi į Jėzų su karštu prašymu, kad mokintų mane nuolat būti su Tėvu taip, kaip Jis, kad uždegtų mane savo meile Tėvui ir formuotų Jo paveikslą mano širdyje. 

*

Jėzus nori, kad įsisąmoninčiau, jog turiu būti tikrai laimingas, nes tikėjimo akimis kasdieną matau Dievą Švenčiausiajame Sakramente, girdžiu Jį Žodyje ir Bažnyčios įvykiuose. Ar sugebu visu tuo vidujai  džiaugtis? 

*

Pagalvosiu apie tai, kaip stebuklingai Jėzus sotina mano dvasinius poreikius sakramentais, Žodžiu ir malda. Su dėkingumu melsiuosi žodžiais:

„Dėkoju Tau, Jėzau, nes esi mano didžiausias troškimas“.

 

 

 

www.clicktopray.org