ADVENTAS

II ADVENTO SEKMADIENIS

Lk 3, 1-6

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad artėjantis Bažnyčios Jubiliejus sustiprintų mūsų tikėjimą, gyvenime padėtų atpažinti prisikėlusį Kristų ir padarytų mus krikščioniškosios vilties piligrimais.

  

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

 

Dienos Evangelija

 

1 Penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus viešpatavimo metais, Poncijui Pilotui valdant Judėją, Erodui esant Galilėjos tetrarchu, jo broliui Pilypui – Iturėjos bei Trachonitidės krašto tetrarchu, Lisanijui – Abilėnės tetrarchu, 2 prie vyriausiųjų kunigų Ano ir Kajafo, pasigirdo Viešpaties žodis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje. 3 Jis apėjo visą Pajordanę, skelbdamas atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti, 4 kaip parašyta pranašo Izaijo kalbų knygoje:

Tyruose šaukiančiojo balsas:
Taisykite Viešpačiui kelią!
Ištiesinkite jam takus!
5 Kiekvienas slėnis tebūna užpiltas,
kiekvienas kalnas bei kalnelis – nulygintas.
Kreivi keliai taps tiesūs,
o duobėti – išlyginti.

6 Ir visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą.

 

Mąstymas

Prašyti nuoširdaus ir gilaus atsivertimo troškimo

Stebėsiu nepaprastą Jono Krikštytojo, kuris su galia skelbia Išgelbėtojo atėjimą, asmenybę. Maldoje sutelksiu savo žvilgsnį, klausą ir vaizduotę, kad susitikčiau su Dievo „užsidegėliu“.

*

Jonas Krikštytojas yra dykumos ir maldos žmogus. Jo gyvenimo būdas, o taip pat su įsitikinimu sakomi žodžiai, padaro taip, jog žmonės atpažįsta jame pranašą ir išpažįsta savo nuodėmes. Jis tampa autoritetu netgi aukštuomenei ir religiniam elitui.

*

Ką galiu pasakyti apie savo, kaip Kristaus mokinio, savybes? Ar galiu būti radikalus ir nepasiduodantis kompromisams tikėjimo reikaluose ir savojo pašaukimo įgyvendinime? Ar savo gyvenimo stiliuje ir tarnystėse nepasiduodu kompromisams?

*

Atkreipsiu dėmesį, jog Jonas Krikštytojas sako labai sunkius ir nepopuliarius žodžius. Jis nesirūpina savo garbe ar kitų nuomone apie save. Jonas įvardina blogį tikruoju jo vardu ir ypač demaskuoja religinio gyvenimo paviršutiniškumą.

*

Ilgiau sustosiu prie žodžių: „Štai kirvis jau prie medžio šaknų...“. Klausysiuosi tų žodžių, pasakytų man griežtu tonu. Kas yra pagrindinė mano nuodėmių šaknis? Kame labiausiai man reikalingas atsivertimas? Atvirai išsakysiu tai Jėzaus akivaizdoje.

*

Šv. Jonas visa savo esybe rodo į ateinantį Išgelbėtoją. Jis neuždengia savimi Jėzaus, bet trokšta pažadinti žmonėse troškimą susitikti su Mesiju. Jis nuolat pabrėžia, kad Jėzus yra už jį galingesnis.

*

Prašysiu Jono Krikštytojo, kad padėtų man tapti atkakliu ir radikaliu, sekant Jėzų. Kartosiu:

„Jėzau, noriu būti Tau ištikimas, kaip Jonas Krikštytojas“.

 

 

www.clicktopray.org