EILINIS LAIKAS · XVII SAVAITĖ

Penktadienis

Mt 13, 54–58

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad kilus socialiniams, ekonominiams bei politiniams konfliktams, drąsiai ir entuziastingai kurtume dialogą bei draugystę.

   

   

Dienos Evangelija

 

54 [Jėzus] parėjo į savo tėviškę ir ėmė mokyti žmones sinagogoje, o jie stebėjosi ir klausinėjo: „Iš kur šitam tokia išmintis ir stebuklinga galybė? 55 Argi jis ne dailidės sūnus?! Argi jo motina nesivadina Marija, o Jokūbas, Juozapas, Simonas ir Judas argi ne jo broliai? 56 Ir jo seserys – argi jos ne visos gyvena pas mus? Iš kur jam visa tai?“ Ir jie ėmė piktintis juo. 57 O Jėzus jiems atsakė: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje ir savo namuose.“ 58 Dėl jų netikėjimo jis ten nedarė tiek daug stebuklų.

 

Mąstymas

Prašyti širdies, užsidegusios meile Jėzaus Žodžiui, ir išlaisvinimo nuo rutinos

Kreipsiuosi į Šv. Dvasią, kad paruoštų mano širdį Žodžio, su kuriuo Jėzus ateina pas mane, klausymui be įsigilinimui į jį. Padėsiu į šalį visus reikalus, kurie užima mano mintis kasdienybėje, kad visiškai atsiduočiau Žodžio klausymui.

*

Būsiu kartu su Jėzumi, kuris pareina į savo gimtąjį miestą. Jis grįžta pas savuosius, tarp kurių augo ir su kuriais dalijosi kasdienybe. Jis nori skelbti Evangeliją savo artimiesiems. 

*

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris ateina į mano „Nazaretą“, ten, kur vyksta mano kasdienis gyvenimas, ir atneša man savo Žodį. Jis nori būti mano kasdieninio gyvenimo centras, šviesa mano takui, įkvėpimas mano pasirinkimams. 

*

Kokią vietą mano kasdienybėje užima Dievo Žodis? Ar surandu laiko Šv. Rašto apmąstymui? Ar stengiuosi spręsti savo reikalus Dievo Žodžio šviesoje?

*

Stebėsiu žmonių elgesį sinagogoje. Išgirsiu jų tariamus paniekos žodžius Jėzaus adresu. Jie nepastebi Jame nieko „nepaprasto“. Gyvendami kartu su Jėzumi trisdešimt metų, jie priprato prie Jo. Negeri įpročiai užveria juos Jo Žodžio gelmei. 

*

Dažnas Dievo Žodžio skaitymas, kasdieninė malda, Eucharistija, gali mane atvesti prie artimo ryšio su Jėzumi, bet taip pat prie rutinos ir atšalimo. Pažvelgsiu į savo dvasinį gyvenimą, ypač į Žodžio klausymą. Ko daugiau yra manyje: dvasinio uolumo, užsidegimo ar rutinos, drungnumo?

*

Išgirsiu Jėzaus žodžius, kuriuose atsispindi skausmas ir liūdesys. Šaltumas ir rutina labai žeidžia Jo širdį, kadangi uždaro mūsų širdis Jo Žodžiui. Prisiglausiu prie Jėzaus, prašydamas Jo:

„Padaryk, kad mano ryšys su Tavimi niekada nepasiduotų rutinai“.

 

 

www.clicktopray.org