XXVI EILINIS SEKMADIENIS

Mk 9, 38–43. 45. 47–48

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad išdrįstume rinktis saikingą ir aplinką tausojantį gyvenimo būdą, džiaugdamiesi jaunimu, kuris ryžtingai dėl to stengiasi.

 

  

 

Dienos Evangelija

 

38 Jonas jam [Jėzui] tarė: „Mokytojau, mes matėme vieną tokį, kuris nevaikščioja su mumis, bet tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis.“ 39 Jėzus atsakė: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. 40 Kas ne prieš mus, tas už mus! 41 Kas duos jums atsigerti taurę vandens dėl to, kad priklausote Mesijui, – iš tiesų sakau jums, – tas nepraras savo užmokesčio.“ 42 „Kas papiktintų vieną iš šitų tikinčių mažutėlių, tam būtų daug geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo asilo sukamų girnų akmenį ir įmestų į jūrą. 43 Jei tavoji ranka gundo tave nusidėti, nusikirsk ją! Verčiau tau sužalotam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį. 45 Ir jei tavoji koja veda tave į nuodėmę, – nusikirsk ją, nes geriau tau luošam įžengti į gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į pragarą. 47 O jei tave gundo nusidėti tavoji akis, – išlupk ją, nes verčiau tau vienakiui įeiti į Dievo Karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į pragarą, 48 kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta.“

 

Mąstymas

Prašyti laisvos, neprisirišusios prie nuodėmės ir palaikančios silpnuosius širdies

Jėzus, kalbėdamasis su Jonu, suteikia man gyvenimiškos išminties: turiu pastebėti gėrį kiekviename žmoguje, taip pat ir tame, kuris neišpažįsta Jėzaus. Ir per tą žmogų Dievas gali daryti daug gero. Jėzus įspėja mane, kad neįtarinėčiau ir „nepriklijuočiau“ kitam blogos valios.

*

Kaip traktuoju asmenis, kurie neina paskui Jėzų? Ar pajėgiu juose pastebėti žmogišką gerumą? Ką galiu pasakyti apie kasdienius kontaktus su jais?

*

Jėzus yra dosnus visiems, kurie pajėgia parodyti paprasčiausią gerumo gestą. Jis neužmiršta netgi paduotos stiklinės vandens. Ką galiu pasakyti apie savo įprastą elgesį ten, kur gyvenu ar dirbu? Ar aš pajėgiu parodyti paprastus gerumo gestus? 

*

Pastebėsiu, su kokiu jautrumu Jėzus rūpinasi manimi – savo mokiniu. Kas parodys man gerumą už tai, kad priklausau Kristui, tas nepraras savo atlygio. Prisiminsiu žmones, kurie parodė man paprastą žmogišką gerumą. Padėkosiu Jėzui už juos.

*

Atkreipsiu dėmesį, su kokiu griežtumu Jėzus smerkia „mažutėlių“ papiktinimą. Papiktinimas yra kaip nuodai, naikinantys natūralų žmogaus gerumą. Papiktinimas tampa ypatingai kenksmingas mažiesiems, kurie yra kaip beginklis ir silpnas augalėlis. 

*

Pasimelsiu už žmones, kuriems esu padaręs blogą įtaką. Pavesiu juos Jėzui, kad sustiprintų juose gėrį, kurį galėjau susilpninti per duotus papiktinimus. Ar šiuo metu nesu kam nors papiktinimo priežastis?

*

Jėzus kviečia mane į radikalią kovą su nuodėmės šaknimis. Paprašysiu Jo, kad padėtų man išbūti tiesoje apie save. Kas labiausiai manyje užmuša gėrį ir susilpnina gyvenimo pašaukimą? Paskęsiu širdies maldoje:

„Suteik man išminties nuolatinėje kovoje su nuodėme“.  

 

 

www.clicktopray.org