II EILINIS SEKMADIENIS

Jn 1, 29–34

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Kad krikščionys ir tie, kurie išpažįsta kitas religijas, 

bei visi geros valios žmonės stiprintų pasaulyje taiką ir teisingumą.

 

   

   

Dienos Evangelija

 

29 Rytojaus dieną, matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! 30 Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: Po manęs ateis vyras, pirmiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane. 31 Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštiju vandeniu.“ 32 Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš jo. 33 Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: ‘Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia.’ 34 Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus.“

 

Mąstymas

Prašyti gilaus troškimo sekti paskui tylų ir nuolankų Jėzų

Įsivaizduosiu Joną Krikštytoją. Klausysiuosi jo stipraus ir „griausmingo“ balso. Įsivaizduosiu jo asketišką veidą ir jo žvilgsnį, sutelktą į Jėzų. Atsistosiu minioje ir atidžiai klausysiuosi, ką jis sako. 

*

Įkvėptas Jonas nedvejodamas pavadina Jėzų „Dievo Avinėliu“. Tai galėjo nustebinti ir šokiruoti klausančiuosius, nes leido suprasti, kad lauktasis Mesijas yra panašus į velykinį avinėlį, atvedamą užmušti.

*

Pamąstysiu, kad Jėzus, kuris savo vertumu yra nepalyginamai pranašesnis už mane, lygiai taip pat trokšta apsireikšti ir mano gyvenime, kaip tarnas ir tylusis avinėlis. Ar pajėgiu sutikti su tuo? Ar tikiu, kad nekaltojo kentėjimas turi vertę? Paprašysiu Jėzaus, kad iki pat gelmių persmelktų mane troškimu sekti Juo tokiu, koks man apsireiškia.

*

Jonas Krikštytojas dėl savo dvasinio įžvalgumo atpažįsta ir priima Jėzuje Mesiją. Jono Krikštytojo dvasinis įžvalgumas yra jo gyvenimo dykumoje, Dievo artumoje, vaisius. Ten jis išmoko atpažinti Jo balsą ir būti Jam paklusnus.

*

Ką galiu pasakyti apie savo dvasinį įžvalgumą? Ar pajėgiu atpažinti Jėzų nereikšminguose, paprasčiausiuose dienos įvykiuose?

*

„Aš tai mačiau ir liudiju“. Tikėjimo patirtyje yra lemiamas asmeninis susitikimas su Jėzumi.
Liksiu Jo tyliame artume ir kartosiu: „Myliu Tave, Jėzau, tylusis Avinėli!“