Jėzus parodo man tiesą apie pasaulio pabaigą. Prašysiu gilaus pergyvenimo tiesos apie Jo paskutinį atėjimą. Yra tai faktas, kuris neišvengiamai įvyks. Jo atėjimas yra tik laiko klausimas.
*
Pažvelgsiu į savo kasdienybę: į užsiėmimus, kuriuos turiu, reikalus, kuriais esu persiėmusi, rūpesčius, kančias... Ateis laikas, kada viskas pasibaigs. Liks tik amžinybė. Kaip dažnai apie tai galvoju? Ar nepriimu savo kasdienybės taip, lyg ji tęstųsi amžinai?
*
Įsivaizduoju pasaulio pabaigą, apie kurią pasakoja Jėzus. Mąstysiu apie Dievo Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove, krentant žvaigždėms ir esant sukrėstoms dangaus galybėms. Žvelgsiu kaip siunčia angelus, kad surinktų Jo išrinktuosius iš visų pasaulio kraštų.
*
Atkreipsiu dėmesį į pergyvenimą, kokį sukelia manyje tas įvykis. Kokie jausmai vyrauja: laukimas, džiaugsmas, ramybė? Gal netikrumas ir baimė? Įsisąmoninsiu, kad Jėzus parodo tą sceną dėl manęs, kad parodytų mano gyvenimo amžiną vertybę. Mano buvimas (egzistavimas) yra ilgesnis už dangaus žvaigždžių.
*
Prašysiu savo angelo sargo, kad būtų šalia manęs paskutinę mano žemiško gyvenimo akimirką; kad ateitų pasiimti mane, kai Jėzus išsiųs angelus surinkti savo išrinktųjų. Atnaujinsiu maldingo ryšio su savo angelu sargu troškimą.
*
Tik Tėvas žino, kada ateis Jo Sūnus. Paliko man Jėzaus žodžius, kurie nepraeis. Buvimas su Jo Žodžiu padės man pasiruošti Jėzaus atėjimui.
*
Jautrioje maldoje kreipsiuosi į Tėvą, kad padėtų man gyventi ateinančio Jėzaus žodžiais. Prašysiu Jo, kad kasdien atsiųstų man angelą, kuris žadintų manyje Jėzaus atėjimo ramybę ir džiaugsmą.
