Eilinis laikas. XXX savaitė

Trečiadienis

Lk 13, 22–30

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad visi pakrikštytieji įsitrauktų į evangelizaciją ir būtų pasirengę misijai, liudydami Evangelijos pripildytą gyvenimą.

 

  

 

Dienos Evangelija

 

22 Jėzus ėjo mokydamas per miestelius ir kaimus ir keliavo į Jeruzalę. 23 Kažkas jį paklausė: „Viešpatie, ar maža bus išgelbėtų?“ Jis pasakė jiems: 24 „Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus! Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs.“

25 „Kai namų šeimininkas atsikels ir užrakins duris, stovėdami lauke jūs pradėsite belsti į duris ir prašyti: ‘Viešpatie, atidaryk mums!’ O jis atsakys: ‘Aš nežinau, iš kur jūs’. 26 Tada imsite dėstyti: ‘Mes valgėme ir gėrėme tavo akivaizdoje, tu mokei mūsų gatvėse...’ 27 O jis jums tars: ‘Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!’ 28 Tai bus verksmo ir dantų griežimo, kai Dievo Karalystėje pamatysite Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir visus pranašus, o patys būsite išvaryti laukan. 29 Ir ateis iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų, ir sėsis prie stalo Dievo Karalystėje. 30 Ir štai yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmų, kurie bus paskutiniai.“

 

Mąstymas

Prašyti užsidegimo dėl Jėzaus ir išlaisvinimo nuo rutinos

Priartėsiu prie Jėzaus, einančio į Jeruzalę. Jo misijos laikas po truputį baigiasi. Daugelis Jo neatpažino. Nepriėmė Jo gyvenimo, Jo žodžių. Prarado savo gyvenimą su Jėzumi, nors buvo taip arti.

*

Įsisąmoninsiu, kad priklausau prie išrinktųjų, kurie susitinka Jėzų kiekvieną dieną. Yra Eucharistijoje, Žodyje, įkvėpimuose ir malonėse, kurias man duoda. Ką galiu pasakyti apie savo buvimą su Jėzumi kasdieną? Kas pakito mano gyvenime?

*

„Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus“. Jėzus veda mane į gyvenimą  per „siaurą praėjimą“, per pastangas. Ar guodžiuosi tuo? Kas man daugiausiai kainuoja einant paskui Jį? Kokio gyvenimo ieškau?

*

Kasdienis buvimas su Jėzumi gali mane prie Jo priartinti, bet gali taip pat ir atitolint. Kas nusveria mano gyvenime su Jėzumi: nuoširdumas, užsidegimas, šaltumas, rutina?

*

Įeisiu į sceną, kurią pasakoja Jėzus. Įsiklausysiu į skaudžius žodžius: „aš nežinau iš kur jūs“; „eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai“. Priglusiu prie Jėzaus ir karštai Jo prašysiu, kad niekada nebūtų priverstas  jų pasakyti man.

*

Grįšiu prie savo susitikimų su Jėzumi Eucharistijoje, Žodyje, Atgailos sakramente. Ką norėčiau juose pakeisti tam, kad taptų labiau artimi? Ko norėčiau Jėzaus prašyti?

*

Tie, kurie ruošiasi būti pirmaisiais, Dievo akyse gali pasirodyti paskutiniais. Dievas žvelgia į širdį, į jos ištikimybę ir tyrą meilę. Kartosiu Jėzui: „Esi mano gyvenimo vartai. Vesk mane į savo Karalystę“.