I VELYKŲ SAVAITĖ 

Penktadienis, Velykų šeštoji diena

Jn 21, 1–14

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad naujų technologijų naudojimas nepakeistų žmonių santykių, gerbtų žmogaus orumą ir padėtų įveikti šių laikų krizes.

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

  

Dienos Evangelija

 

1 Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. Pasirodė taip. 2 Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnūs ir dar du kiti mokiniai. 3 Simonas Petras jiems sako: „Einu žvejoti.“ Jie pasisiūlė: „Ir mes einame su tavimi.“ Jie nuėjo ir sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo.

4 Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Mokiniai nepažino, kad ten Jėzaus esama. 5 O Jėzus jiems tarė: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“ Tie atsakė: „Ne“. 6 Tuomet jis pasakė: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite.“ Taigi jie užmetė ir jau nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės. 7 Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: „Juk tai Viešpats!“ Išgirdęs, jog tai esąs Viešpats, Simonas Petras persijuosė palaidinę, – mat buvo neapsirengęs, – ir šoko į ežerą. 8 Kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli nuo kranto – maždaug už dviejų šimtų mastų – ir atitempė tinklą su žuvimis.

9 Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį, ir duonos. 10 Jėzus tarė: „Atneškite ką tik pagautų žuvų.“ 11 Petras įlipo į valtį ir išvilko į krantą tinklą, pilną didelių žuvų, iš viso šimtą penkiasdešimt tris. Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau tinklas nesuplyšo. 12 Jėzus jiems tarė: „Eikite šen pusryčių!“ Ir nė vienas iš mokinių neišdrįso paklausti: „Kas tu esi?“, nes jie aiškiai matė, jog tai Viešpats. 13 Taigi Jėzus priėjo, paėmė duonos ir padalijo jiems, taip pat ir žuvies. 14 Tai jau trečią kartą pasirodė mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių.

 

Mąstymas

Prašyti malonės pasilikti su Prisikėlusiuoju kasdienybėje

Įsivaizduosiu save tarp apaštalų prie Galilėjos ežero. Kelių apaštalų trūksta. Matysiu jų vidinę sumaištį. Juose gyvena skausmingas Jėzaus kančios ir mirties atsiminimas. Jie paliko tada Jį vieną. Jiems reikia prisikėlimo...

*

Ką galiu pasakyti apie savo šių Velykų patirtį? Kaip išgyvenau Prisikėlusiojo laukimą? Ar yra kas nors, kas man trukdo patirti velykinį džiaugsmą?

*

Įsižiūrėsiu į mokinius, kaip jie visą naktį vargsta žvejodami. Jų tinklai yra tušti. Tuščia yra jų valtis: nėra su jais Jėzaus. Be Jo jiems labai nesiseka. Pamatysiu jų bejėgiškumą.

*

Atmintyje prisiminsiu savo „nesėkmingas žūkles“, „tamsias naktis“, kuomet viskas nesiseka. Kaip priėmiau savo pralaimėjimus? Ar atsimenu beviltiškumo akimirkas, kuriose ilgėjausi Jėzaus?

*

Įsižiūrėsiu į Jėzų, kuris stovi ant kranto. Aušta. Kontempliuosiu Jo žvilgsnį ir ramybę. Įsiklausysiu į Jo žodžius. Jis sako man asmeniškai: „Vaikeli, ar turi ko valgyti?“. Pasakysiu Jėzui apie savo didžiausius „alkius“ ir „troškulius“. 

*

Išvysiu nustebusius apaštalus, tinklą pilną žuvų ir apaštalą Joną, kuris atpažįsta Jėzų: „Juk tai Viešpats!“. Sotinsiuosi jų pergyvenimais. Apaštalų dvasios laikysena pasikeičia, kada patiria gyvą Jėzaus buvimą su jais.

*

„Šoksiu“ į ežerą kartu su Petru. Bėgsiu pas Jėzų. Jis laukia manęs su maistu. Išpažinsiu Jam savo tikėjimą ir meilę.

Liksiu šalia Jo ir  kartosiu: „Tai Viešpats!“

 

 

www.clicktopray.org