V GAVĖNIOS SAVAITĖ

Penktadienis

Jn 10, 31–42

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Kad visi tie, kurie kenčia nuo priklausomybių, gautų pagalbą ir jais būtų pasirūpinta.

   

   

Dienos Evangelija

 

31 Žydai stvėrėsi akmenų, norėdami jį [Jėzų] užmušti. 32 O Jėzus paklausė juos: „Tėvo valia esu jums padaręs daug gerų darbų. Už kurį gi darbą jūs užmušite mane?“ 33 Žydai jam atsakė: „Ne už gerą darbą užmušime, bet už piktžodžiavimą, kad tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu.“

34 Jėzus atsakė:
„Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta:
Aš tariau: jūs esat dievai!?
35 Taigi [Įstatymas] vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis,
ir Raštas negali būti panaikintas.
36 Kaip tad jūs galite sakyti
tam, kurį Tėvas pašventino ir siuntė pasaulin:

‘Tu piktžodžiauji’, kai jis pareiškė: ‘Aš – Dievo Sūnus!’? 37 Jei aš nedarau savo Tėvo darbų, – netikėkite manimi! 38 O jeigu darau ir manimi netikite, –
tikėkite darbais,

kad pažintumėte ir suprastumėte,
jog Tėvas manyje ir aš jame.“
39 Jie dar kartą mėgino jį suimti, bet jis ištrūko jiems iš rankų. 40 Jėzus vėl pasitraukė anapus Jordano, kur pradžioje Jonas buvo krikštijęs, ir apsistojo tenai. 41 Daugelis ėjo pas jį ir kalbėjo: „Jonas, tiesa, nepadarė nė vieno ženklo, bet ką jis pasakė apie šitą žmogų, buvo teisybė.“ 42 Ir daugelis įtikėjo jį tame krašte.

 

Mąstymas

Prašyti Jėzaus galios ir artumo patirties abejonių valandą

Atsistosiu arti Jėzaus. Išgirsiu triukšmą ir šurmulį. Atkreipsiu dėmesį į įtūžusius veidus žydų, kurie pasiėmė akmenų. Jie nori užmušti Jėzų akmenimis. Jo žodžiai juos neramina ir pykdo. 

*

Ar Evangelijoje „susitinku“ su Jėzaus žodžiais, kurie mane neramina, gimdo manyje pasipriešinimą ir kuriems užsisklendžiu? Pasakysiu apie juos Jėzui. Prašysiu, kad padėtų man atsiverti tiems žodžiams.

*

Jėzus primena, kad man gyvenime padarė daug gerų dalykų ir, kad jie yra kilę iš Tėvo. Kokį konkretų gėrį pastebiu savo gyvenime? Ar matau jame Dievo veikimą, jautrią Tėvo ranką?

*

Žydai netiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus. Ar aš tikiu Jėzaus dievyste? Žvelgsiu į Jo paprastą, žmogišką veidą ir su tikėjimu kontempliuosiu Jėzaus dievystę.

*

Jėzus ragina tuos, kurie nesugeba Juo tikėti, kad prisimintų Jo pilnus galios darbus ir taip sustiprintų savo tikėjimą. Sugrįšiu į savo gyvenimo įvykį, kuriame patyriau stebuklingą Jėzaus veikimą. 

*

Jėzus išpažįsta savo dievystę ir sūnišką ryšį su Tėvu. Prašysiu Jo, kad vestų mane į savo vidinį gyvenimą su Tėvu ir padėtų jame išlikti. 

*

Tvirtai įsikibsiu į ranką Jėzaus, kuris yra apsuptas minios, norinčios užmušti Jį akmenimis.

Su tikėjimu kartosiu:

„Tikiu Tavimi, Jėzau, Dievo Sūnau“.

 

 

 

www.clicktopray.org