II ADVENTO SAVAITĖ

Antradienis

Mt 18, 12–14

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad krikščionys, gyvenantys karų ar konfliktų zonose, ypač Artimuosiuose Rytuose, taptų taikos, susitaikymo ir vilties sėklomis. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

  

 

Dienos Evangelija

 

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:

12 „Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių kalnuose ir neitų ieškoti nuklydusios? 13 Ir jei surastų, – iš tiesų sakau jums, – jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo paklydusios. 14 Taip ir jūsų dangiškasis Tėvas nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių.“

 

Mąstymas

Prašyti gilaus Tėvo gerumo patyrimo

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris prisiartina prie manęs, žvelgia man į akis ir prašo, kad paklausyčiau Jo jaudinančio palyginimo. Jėzus pasakoja man apie piemenį, kuris ieško savo pradingusios avies. Tuo Jis nori prakalbinti mane ir paliesti Tėvo meile.

*

„Atsisėsiu“ arti Jėzaus, tam kad klausyčiausi Jo, kaip jaunesnis broliukas, kuris klausosi vyresniojo brolio pasakojimo. Atkreipsiu dėmesį į kiekvieną palyginimo smulkmeną, o taip pat į tą nuoširdų manęs įtikinėjimą.

*

Jėzus pasakoja man apie pasiklydusią avį. Stabtelėsiu ties tuo įvaizdžiu. Prisiminsiu savo gyvenimo situacijas, kuriose išgyvenau pasimetimą ir vienatvę. Kas tokiais momentais man kėlė daugiausiai  skausmo? Papasakosiu apie tai Jėzui.

*

Susitelksiu prie ganytojo įvaizdžio. Kai ganytojas pastebi, kad kaimenėje trūksta vienos avies, jis palieka visą bandą ir eina ieškoti pradingusiosios. Tas ganytojas yra Dievas Tėvas. O aš esu avis, kurios Jis ieško. Ar tikiu, kad Dievas manęs ieško, kad esu brangus Jo akyse?

*

Kulminacinis Jėzaus palyginimo momentas – ganytojo, atradusio savo avį, džiaugsmas. Jėzus pasakoja man apie Tėvą, kuris džiaugiasi mano gyvenimu. Labiausiai Jis džiaugiasi tada, kai Jam pavyksta apsaugoti mane nuo pražūties.

*

Įsivaizduosiu Tėvą, kuris ima mane į glėbį, kaip piemuo avį. Ilgesnį laiką pasiliksiu tyloje, žvelgdamas į Jo džiaugsmą. Įsisąmoninsiu, kad mano mažumas ir trapumas padaro taip, kad Jis saugo mane kaip tėvas mažą kūdikį.

*

Ką galiu pasakyti apie dabartinę savo širdies būseną? Ar jaučiuosi kaip vaikas, nešiojamas Tėvo glėbyje, ar priešingai, kenčiu dėl vienatvės ir pasimetimo? Patikėsiu save Jėzui. Atkakliai Jo prašysiu ir dažnai kartosiu:

„Trokštu būti Tavo ir mano Tėvo džiaugsmas!“

 

 

www.clicktopray.org