Birželio 24 d.

ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO GIMIMAS

Lk 1, 57–66. 80

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės, kad nuo karo ar bado bėgantys migrantai, priversti keliauti, nepaisydami pavojų ir smurto, būtų priglausti ir rastų naujų gyvenimo galimybių juos priimančiose šalyse. 

 

Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje.

   

   

Dienos Evangelija

 

57 Elzbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus. 58 Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokią didžią malonę suteikė jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja.

59 Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu – Zachariju. 60 Motina pasipriešino: „O, ne! Jis vadinsis Jonas.“ 61 Kiti jai sakė: „Bet niekas tavo giminėje neturi šito vardo.“ 62 Jie ženklais paklausė tėvą, kaip jis norėtų pavadinti kūdikį. 63 Šis, pareikalavęs rašomosios lentelės, užrašė: „Jo vardas – Jonas“. Visi stebėjosi. 64 Tuoj pat atsivėrė jo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis ėmė kalbėti šlovindamas Dievą. 65 Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius. 66 Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: „Kaip manai, kas bus iš to vaiko?“ Jį tikrai globojo Viešpaties ranka.

80 O kūdikis augo ir jo dvasia tvirtėjo. Jis gyveno dykumoje iki pat savo viešo pasirodymo Izraeliui dienos.

 

Mąstymas

Prašyti gilaus dėkingumo už savo gimimo dovaną ir kiekvieną gyvenimo dieną

Esu kviečiamas įsigilinti į Gerąją Naujieną apie Jono Krikštytojo gimimą. Prašysiu Šventosios Dvasios, kad apmąstydamas tą įvykį galėčiau giliau išgyventi savo gimimą. 

*

„Elzbietai atėjo metas gimdyti“. Panaši diena atėjo mano mamai, kada pagimdė mane. Šlovinsiu Dievą už tą dieną, kurią atėjau į pasaulį, už mamą, pagimdžiusią mane skausmuose, už tai, kad esu ir galiu džiaugtis gyvenimu. 

*

„Kokią didžią malonę suteikė Viešpats...“. Ir mano atsiradimas yra Dievo gailestingumo aktas. Gyvenu, kadangi esu ir buvau Dievo mylimas dar prieš tai, kai mama pradėjo mane nešioti po savo širdimi. 

*

„Džiaugėsi kartu su ja“. Šlovinsiu Dievą už kiekvieną asmenį, kuris džiaugiasi mano gyvenimu, kuris leidžia man pajusti, jog esu priimtas, ir stiprina mano savivertę. Prašysiu Dievą taip pat, kad gydytų tuos santykius, kuriuose jaučiuosi nenorimas, atmestas. 

*

„Norėjo suteikti jam vardą“. Mano vardas sako, kad esu Dievo išrinktas, kad Jis davė man gyvenimą, kadangi jau anksčiau turėjo man planą. Su meile kartosiu savo vardą. Jame slypi žinia: esu svarbus Dievui. 

*

„Kas bus iš to vaiko?“ Mano gyvenimas nėra atsitiktinumų suma. Dievas viską jame pramatė. Vis dėlto Jis paliko mane laisvą. Jeigu Juo pasitikėsiu ir įsikibsiu į Jo Žodį kaip Jonas, būsiu laimingas ir pilnai išsiskleidęs. 

*

„Kūdikis augo...“. Įsisąmoninsiu, kad kiekviena gyvenimo sekundė yra malonė. Šiandien dėkosiu Kūrėjui net už smulkmenas, kartodamas:

„Koks stebuklas, kad gyvenu! Dėkoju Tau Dieve“.

 

 

www.clicktopray.org