XI EILINIS SEKMADIENIS

Mk 4, 26–34

Dienos paaukojimo malda

 

Gerasis Tėve,

štai esu tavo akivaizdoje –

žinau, kad tu visuomet su manimi.

Šiandien vėl panardinu savo širdį

į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

jis kasdien dėl manęs aukojasi

ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

Tegul tavo Šventoji Dvasia

padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

jo misijos bendradarbiu.

Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, 

darbus ir kentėjimus,

visa, kas esu ir ką turiu.

Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

*

Melskimės už jaunus žmones, kurie rengiasi santuokai krikščionių bendruomenės remiami: tegul jie auga meilėje būdami dosnūs, ištikimi ir kantrūs.

  

 

Dienos Evangelija

 

26 Jėzus kalbėjo minioms: „Su Dievo Karalyste yra kaip su žmogumi, kuris beria dirvon sėklą. 27 Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip. 28 Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje. 29 Derliui prinokus, žmogus tuojau imasi pjautuvo, nes pjūtis atėjo.“30 Jėzus dar sakė: „Su kuo galime palyginti Dievo Karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime? 31 Ji – tarytum garstyčios grūdelis, kuris, sėjamas dirvon, esti mažiausias iš visų sėklų žemėje, 32 bet pasėtas užauga, tampa didesnis už visas daržoves ir išleidžia tokias plačias šakas, kad jo pavėsyje gali susisukti lizdą padangių sparnuočiai.“

33 Daugeliu tokių palyginimų Jėzus skelbė žmonėms žodį, kiek jie sugebėjo suprasti. 34 Be palyginimų jiems jis nekalbėdavo, o savo mokiniams skyrium viską išaiškindavo.

Mąstymas

Prašyti uolumo ir kantrybės siekiant gėrio

Atsisėsiu prie Jėzaus kojų, kad galėčiau klausytis Jo pasakojimo apie Dievo karalystę. Tai yra Jo mylimiausia tema. Jis dažnai ir noriai apie tai kalba Evangelijoje, nes tai kalbėjimas apie mano amžinybę.

*

Dievo karalystė yra kaip gyvybinė arterija, kaip sėkla žemėje, kuri nematoma, bet auga tyliai ir nepastebimai. Jėzus nori man priminti, kad gėrio karalystė nėra taip ryškiai pastebima išorėje, kaip blogio karalystė. Pasaulyje yra daug gėrio, kuris bręsta dieną ir naktį.

*

Pažvelgsiu kartu su Jėzumi į savo šeimą ir bendruomenę. Paprašysiu Jo, kad padėtų man pastebėti jose dygstančius gėrio daigus. Ką gero jose pastebiu? Kur man sunkiausia pamatyti gėrio daigus? Ką aš lengviau pastebiu: gėrį ar blogį?

*

„Žemė savaime duoda vaisių...“. Gera žemė augina gerą derlių. Mano dvasinio gyvenimo augimas priklauso nuo to, kaip aš panaudoju gėrį, kuris yra manyje. Ar tikiu, kad esu gera žemė? Kokį gėrį pastebiu savyje? Paprašysiu Jėzaus, kad suteiktų išminties teisingai panaudoti manyje slypintį gėrį.

*

Derliaus laukimas reikalauja kantrybės. Pirmiausia pasirodo daigas, paskui želmuo, o tik vėliau grūdai varpose. Dvasinis augimas pareikalauja iš manęs kantrybės ir ištikimybės mažuose dalykuose. Ar sugebu džiaugtis mažais gėrio grūdeliais darbe su savimi?

*

Jėzus užtikrina, kad ištikimybė mažuose dalykuose atneša didžių vaisių. Gėrio grūdas slepia savyje didžiulę gyvybinę galią. Visai netikėtu laiku gali pasirodyti ištikimybės vaisiai. O dvasinis šykštumas duos mažą derlių.

*

Atiduosiu Jėzui visą savo gyvenimą, kiekvieną mažiausią gėrio grūdelį, kurį savyje surandu. Taip pat atiduosiu Jam kiekvieną, kad ir mažiausią, mano šeimos ar bendruomenės gėrį. Šiandien dažnai kartosiu:

„Jėzau, saugok manyje gėrio grūdus“. 

 

 

www.clicktopray.org